Po 32 metų Černobylio AE oficialiai atverta turistams: ką galima lankyti ir kiek tai kainuoja ()
Praėjus 32-iems metams nuo didžiausio iki šiol pasaulyje branduolinės energetikos incidento, Černobylio atominė elektrinė (AE) tapo oficialiai prieinama turistams, rašo Rusijos turizmo sąjungos portalas ratanews.ru.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Smalsuoliams siūloma apsilankyti ne tik sprogusios branduolinės jėgainės pagrindinėje pramoninėje aikštelėje, bet ir pabuvoti kai kuriose vidinėse patalpose, įskaitant trečiojo reaktoriaus valdymo sales, į kurias patekti iki šiol buvo neįmanoma.
Paraiškos tokioms ekskursijoms į Pripetės miestelį, kuris dabar yra apleista ir niūri vieta, priimamos oficialiame Černobylio AE tinklapyje. Turistams nustatytas amžiaus cenzas – nuo 18 metų.
Ekskursijos bazinio paketo kaina – 2,7 tūkst. grivinų (84 eurai). Į ją įskaičiuotos specialaus instruktažo ir gido paslaugų, pietų jėgainės valgykloje bei individualaus saugumo priemonių kainos.
Grįžę iš ekskursijos turistai bus privalomai tikrinami dėl radiacijos, jiems bus išduodamos pažymos apie gautą spinduliuotės dozę.
1986 metų balandžio 26-ąją per saugumo patikrinimą sprogus ketvirtajam Černobylio elektrinės reaktoriui, į atmosferą pakilę radioaktyvių teršalų debesys užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos – teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos. Jėgainės teritorijoje žuvo apie 30 žmonių, dar keli tūkstančiai galėjo mirti nuo spinduliuotės Ukrainoje bei kaimyninėse Baltarusijoje ir Rusijoje.
Po avarijos branduolinis kuras degė 10 parų. Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.
Dėl tikslaus tragedijos aukų skaičiaus tebevyksta įnirtingos diskusijos, nes sovietų valdžia nuslėpė didžiąją dalį informacijos apie įvykusią nelaimę.
2005 metais skelbtoje ir prieštaringai vertinamoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodoma, kad Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje galutinis šios katastrofos aukų skaičius gali būti „iki 4 tūkst. žmonių“. Metais vėliau aplinkosaugininkų grupė „Greenpeace“ apskaičiavo, kad dėl radiacijos jau mirė 100 tūkst. žmonių.
Plieno ir betono sarkofagui, kuriuo tuojau po avarijos paskubomis buvo uždengtas sprogęs reaktorius, pradėjus irti, 2016-aisiais jėgainės liekanos buvo uždengtos didžiuliu apsauginiu gaubtu iš plieno. 2,1 mlrd. eurų kainavusio statinio paskirtis – užkirsti kelią galimiems radioaktyvių medžiagų nuotėkiams bei užtikrinti ateities kartų europiečių saugumą. Daugiau kaip 40 šalių finansavo ir prisidėjo įgyvendinanį šį saugumą projektą.
