Tyrimas rodo, kad Černobylio vilkai plinta po apylinkes šimtų kilometrų spinduliu - mokslininkai perspėja dėl mutacijų ()
Černobylio elektrinės reaktoriaus sprogimas 1986-ųjų balandį į aplinką išmetė 400 kartų daugiau radioaktyviosios taršos nei atominė bomba Hirošimoje, teigia Tarptautinė atominės energetikos agentūra. Žinoma, tai padarė didelę aplinkai, bet per 30 metų pastebima gamtos atsigavimo ženklų. Vienas iš naujausių tokių – jaunas vilkas, drąsiai nuklydęs toli nuo Černobylio zonos (ČZ).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
30 kilometrų spindulio ir 2600 kvadratinių kilometrų ploto zona dar vis traktuojama kaip pernelyg užteršta, kad būtų tinkama gyvenimui, bet kai kuri laukinė gyvūnija ten tiesiog klesti dėl to, kad į ją nesikiša žmogus.
Ir dabar šie gyvūnai plečia zonos ribas – buvo užfiksuota, kad jau minėtas jaunasis vilkas nukeliavo 369 kilometrus nuo savo namų. Tai pirmas mokslininkams žinomas kartas, kai gyvūnas, palikęs ČZ, nukeliauja taip toli – ir jie tai laiko ženklu, kaip įvairios gyvūnų populiacijos gali plisti ateityje – žinoma, neišvengiamai platindami ir radiacijos sukeltas genų mutacijas.
„Bet vietoje buvimo juodąja ekologijos skyle, Černobylio zona gali būti laukinės gyvūnijos šaltinis, kuris padės kitoms populiacijoms regione, – teigia Misurio universiteto Kolumbijoje tyrėjas Michael’is Byrne. – Ir taip gali būti ne tik su vilkais. Prasminga būtų tikėtis, kad panašūs dalykai nutinka ir su kitais gyvūnais.“
Duomenys buvo surinkti ant vienerių ar dvejų metų pilkojo vilko pritaisius GPS antkaklį. Vilko pėdsakai vedė per didelę Ukrainos dalį ir toli nuo ČZ, daugiausia per miškus ir teritorijas, kurios yra skirtos žemės ūkiui. Tokios didelio masto klajonės nėra neįprastos pilkiesiems vilkams, bet tai yra pirmas kartas, kai tokie atstumai užfiksuojami vilkų, gimusių ČZ, atveju.
Tuo pačiu metu tokie antkakliai buvo prikabinti ir dar trylikai vilkų Černobylio zonoje, bet šie pasiliko savo namų teritorijose. Mokslininkai tiksliai nežino ir kas nutiko su stebimuoju vilku-klajokliu – jo antkaklis nustojo veikti ir tyrėjams nepavyko jo rasti, tad nežinoma, ar tai tėra antkaklio gedimas, ar vilkas žuvo toli už ČZ ribų.
Bendras Černobylio katastrofos efektas vietinėms laukinės gyvūnijos populiacijoms nėra visiškai aiškus. Tyrimai užfiksavo tiek padažnėjusius mutacijų atvejus (tam tikrose gyvūnų rūšyse), tiek įrodymus apie išaugusias populiacijas – bet bendras vaizdas yra labai miglotas, rašo „Science Alert“. Tuo tarpu žinoma tai, kad pilkieji vilkai (canis lupus) zonoje tiesiog suklestėjo: kai kas skaičiuoja, kad palyginus su rezervatais už zonos ribų, Černobylio zonoje jų populiacija išaugo 7 kartus.
Mokslininkai teigia, kad tokie tyrimai gali atskleisti, kaip radioaktyviji tarša paveikia laukinę gyvūniją, o taip pat – kaip genetinės mutacijos gali išplisti platesniame gyvūnijos rate. Nors kiek tų genetinių mutacijų yra išvis, mokslininkai nesutaria patys.
Tuo tarpu M.Byrne portalui „Live Science“ patvirtino, kad jų sektas vilkas turėjo keturias letenas, dvi akis, uodegą ir tamsoje nešvytėjo žalsvai – bet iš tiesų nėra pakankamai duomenų, kiek šie Černobylio vilkai gali genetiškai skirtis nuo kitų populiacijų.
Parengta pagal „Science Alert“ ir „Live Science“.
