John‘as Goodenough‘as išrado ličio jonų bateriją, tačiau tada jo moksliniai bendradarbiai pasisavino jo atradimą ir pabėgo į Japoniją. Nors mokslininkų bendruomenė viešai pripažįsta, kad išradimo autorystė priklauso John‘ui, tačiau jis už tai negavo nė cento. Jis niekada nelaimėjo Nobelio premijos už tai, kad pastatė šios technologijos pamatus, kurie pasaulį pagaliau išlaisvins nuo iškastinio kuro.

Nepaisant visų sunkumų, John‘as Goodenough‘as, kuriam jau 95-eri metai, vis dar intensyviai tęsia savo naujausius tyrimus – siekį sukurti kieto būvio bateriją. Dabar, remiantis kiek anksčiau „American Chemical Society“ leidinyje paskelbtu tyrimu, jis ir jo partneriai teigia tai padarę. Ką tiksliai padarę? Tyrimo pavadinimas atsako į šį klausimą – „Netradicinai, saugūs, aukštos įtampos pakartotinai įkraunami ilgo ciklo elementai“.

Kaip praneša „Axios“, pagrindiniai teiginiai neseniai paskelbtuose tyrimuose rodo, kad naujos baterijos dvigubai viršija esamų ličio jonų baterijų energijos tankį. Be to, jie teigia, kad net padidėja baterijų talpa, augant jų įkrovimų ir iškrovimų ciklų skaičiui.

Naujieji baterijų elementai yra kietos būsenos, o tai reiškia, kad jie nenaudoja jokio skysto elektrolito, kuris dėl įkaitimo ar pažeidimų gali sukelti baterijų užsidegimą. Naujosioms baterijoms nereikia ir kobalto – metalo, kurio paklausa auga su kiekviena diena, nes auga baterijų paklausa. Bet yra ir itin neįprasta naujųjų baterijų savybė.

John‘as Goodenough‘as su kolegomis mokslininkais sako, kad jų baterijos gali ištverti daugiau nei 23 000 įkrovimo/iškrovimo ciklų. Šiandien, tipinės ličio jonų baterijos gali būtų įkraunamos ir iškraunamos kelis tūkstančius kartų, kol jų veikimas pablogėja. Tad tai gerokai prastesnis rodiklis nei naujųjų baterijų.

Visgi, kiti „Axios“ kalbinti mokslininkai, kurie specializuojasi baterijų srityje, išreiškė kritinių pastabų. Jie sako, kad vienas iš naujųjų baterijų elementų aspektų – santykinė dielektrinė konstanta – yra didesnė nei bet kada anksčiau užregistruota bet kurioje mokslui žinomoje medžiagoje. Šios metrinės priemonės nurodo, kiek energijos gali būti sukaupta elektriniame lauke. Tokie nepaprastai dideli skaičiai „kelia raudonas vėliavas“, - teigia kiti mokslininkai. Jie taip pat pažymi, kad tyrime nenurodoma ar baterijos išlaiko savo įkrovą, kai yra atjungiamos nuo maitinimo šaltinio.

Su „Axios“ susisiekę šeši mokslininkai teigė, kad niekada nebuvo susidūrę su tokiu reiškiniu, kad laikui bėgant baterija sukauptų daugiau energijos. „Galvojant praktiškai, tai turėtų atrodyti taip: jūs turite automobilį, kuris vienu įkrovimu gali nuvažiuoti 200 mylių, o po penkerių metų jis jau gali nuvažiuoti 800 mylių“, - sakė Venkat‘as Viswanatha‘as, Carnegie-Mellon universiteto docentas. Gerbrand‘as Ceder‘is, Berklio universiteto profesorius šypsodamasis teigė, kad Goodenough‘o naujasis tyrimas „yra ne tai, kas iš tikrųjų turėtų būti. Daugelis iš mūsų jau perėjo šią legendinę būseną.“

Maria Helena Braga, viena iš Goodenough‘o naujojo tyrimo bendraautorių, elektroniniame laiške „Axios“ teigė, kad „duomenys yra duomenys ir mes turime labai panašius rezultatus iš skirtingų kuro ląstelių, kurie užfiksuoti keturiais skirtingais būdais ir skirtingose laboratorijose. Po daugiau nei 23 000 įkrovimo/iškrovimo ciklų ir esant labai mažam aktyvios medžiagos kiekiui, LED lemputė vis dar šviečia dienų dienas.“

Tad kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai John‘as Goodenough‘as sukūrė revoliucinę baterijų technologiją? Reikia pripažinti, kad kai kurie teiginiai naujausiame jo tyrime yra neįprasti. Iš kitos pusės, buvo laikai, kai daugelis mokslininkų manė, kad lėktuvai niekada neskraidys arba, kad Saulė sukasi aplink Žemę. Tad į šį klausimą genialus išradėjas John‘as Goodenough‘as atsakė santūriai – „matysime“.

Komentarai (4)