Barzdų auginimo metas jau praėjo: mokslinis paaiškinimas, kodėl dabar labiau apsimoka būti be barzdos (7)
Ar pastebėjote, kaip neseniai visi vyrai ėmė auginti dideles ir vešlias barzdas? Na gerai, ne visi – tačiau barzdotų vyrų ženkliai padaugėjo. Kodėl? Kai kurie sakytų, kad barzda padaro vyrą patrauklesniu, tačiau gali būti priešingai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas atliktas tyrimas parodė, kad barzdos atrodo patrauklesnės, kai jos yra gana retas vaizdas gatvėje. Šie rezultatai rodo, kad barzdų populiarumui įtakos gali turėti evoliuciniai veiksniai. Evoliucijos biologas Robas Brooksas iš Naujojo Pietų Velso universiteto sako, kad pasaulyje, pilname barzdotų vyrų, barzdos nėra tokios seksualios nei tuomet, kai dauguma vyrų vaikšto švariai nusiskutę.
R.Brooksas ir jo kolegos surengė eksperimentą – kad išsiaiškintų, ar vyrų veido plaukų mados keičiasi taip pat, kaip ir evoliucijos bruožai. Išvados buvo padarytos PO internetinio eksperimento, kurio metu vyrai ir moterys vertino skirtingus veidus su skirtingu veido plaukuotumu. Tiksliau tariant, mokslininkai norėjo pažvelgti į vadinamą „neigiamą pasikartojimų priklausomybę“, kuri yra tam tikra genų atrankos forma. R.Brooksas sako, kad kai genas ar bruožas yra retai pasitaikantys, jie turi pranašumą.
Tačiau jeigu jie nėra retai pasitaikantys, jie turi trūkumą. Kaip pavyzdį paimkime orchidėjas, kurios apsimeta vabzdžių patelėmis, kad priviliotų patinėlius ir tokiu būdu būtų apdulkintos. Jeigu ši strategija pasiteisina, patinėliai netrunka išsiaiškinti klastą ir nustoja apdulkinti gėles. Tai ir yra neigiama pasikartojimų priklausomybės atranka.
Panašiai ir su žmonėmis – kai žmonės ima vaikytis kokios nors mados, tuo ji labiau praranda savo vertę, o kas dar neseniai buvo madinga, ima prarasti savo populiarumą. Mat retumas turi vertę, o tai galima pritaikyti ir barzdoms. R.Brooksas ir jo kolegos kvietė vyrus ir moteris internete įvertinti vyrų veidų nuotraukas.
Vyrai šiose nuotraukose buvo visiškai nusiskutę barzdas, turėjo 5 ar 10 dienų barzdą arba pilną barzdą. Iš pradžių buvo parodytos 24 veidų nuotraukos, o įvairaus plaukuotumo lygio veidų nuotraukos buvo paskirstytos ne po lygiai. Vėliau dalyviams buvo parodytos dar 12 nuotraukų, kuriose visų tipų veidų buvo parodyta po lygiai.
Mokslininkai pastebėjo, kad tiek vyrams, tiek moterims patiko pilnos ar 10 dienų barzdos, kai jos buvo rečiau rodomos. Lygiai taip pat švariai nuskusti veidai buvo patrauklesni, kai jie buvo rodomi rečiau – ir ne tokie patrauklūs, kai jie buvo rodomi dažniau. Mokslininkai sako, kad tyrimo metu padaryti atradimai rodo, jog neigiamos pasikartojimų priklausomybės pasirinkimai, susiję su plaukuotais veidais rodo, kad barzdų populiarumui įtakos turi evoliuciniai veiksniai.
Kaip tiksliai evoliucija veikia, nėra aišku – tačiau neigiamos pasikartojimų priklausomybės pasirinkimai yra itin stiprūs barzdų atžvilgiu, ypač lyginant su plaukų spalva bei kūno dydžiu, kuriuos R.Brooksas neseniai taip pat vertino. R.Brooksas sako, kad mados kultūra galimai turi įtaką barzdoms, bet tai nepaneigia evoliucijos vaidmens.
Jo manymu, požiūris, kad kažkas yra evoliucinis ar kultūrinis, turėjo numirti dar XX amžiuje. Tai, kas yra kultūrinis, yra evoliucinis, o dauguma evoliucinių pokyčių įvyksta per kultūrinius mechanizmus.
Parengta pagal cbc.ca
