Vieną iš sunkiausiai įmenamų evoliucijos mįslių: kas nutiko vėžliams prieš tūkstančius metų? ()
Kaip vėžliams išsivystė kiautas? Toks sakinys gali atrodyti panašus į pasakos pradžią, bet šis klausimas daug metų nedavė ramybės mokslininkams, o nauji fosilijų tyrimai pateikė užuominų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mechanizmas, dėl kurio išsivystė dabartinio pavidalo vėžliai, kurių kiautas susijungęs su griaučiais, o dantis pakeitė į snapą panašus darinys, daugelio yra apibūdinamas kaip viena sunkiausiai įmenamų evoliucijos mįslių.
Iki šiol rasta gana mažai ankstyvųjų vėžlių fosilijų, todėl nepavykdavo atsakyti į klausimą, kaip išsivystė unikalios šių gyvūnų ypatybės ir netgi kas buvo jų protėviai.
Tačiau žurnale „Nature“ paskelbta nauja studija padeda užpildyti kai kurias spragas. Ji pagrįsta Kinijoje aptiktų prieš 228 mln. gyvenusio vėžlio fosilijos tyrimais.
Šio gyvūno kaukolė su snapu, bet taip pat esama dantų, todėl tikėtina, jog ši rūšis gali būti evoliucijos „trūkstama grandis“, vedanti nuo ankstyvųjų dantis turėjusių vėžlių prie jų dabartinio pavidalo.
„Tai pirmoji ankstyvoji snapą turinčio vėžlio fosilija“, – sakė Pekine veikiančios Kinijos mokslų akademijos tyrėjas Chun Li, straipsnio apie iškastinį vėžlį Eorhynchochelys bendraautorius.
„Įdomu, kad, nors snapas yra išsivystęs, išliko ir dantų, todėl tai pusiau snapas, pusiau dantytas žandikaulis – puikūs pereinamieji bruožai“, – mokslininkas sakė naujienų agentūrai AFP.
Šis iškastinis gyvūnas buvo stambus – 2,5 metro ilgio. Vėžlys turėjo ilgą uodegą, o jo šonkaulių nugarinės dalys buvo suplokštėjusios ir, atrodo, sudarė disko pavidalo darinį, kiauto pirmtaką.
Kadangi įrodymų išlikę labai mažai, vėžlių evoliucijos ekspertai tebesiginčija, kas buvo šių gyvūnų protėviai.
Pasak vienos teorijos, šių gyvūnų protėviai yra bendri su dauguma roplių, bet kai kurie ekspertai šią nuomonę ginčija, nes šiuolaikinių vėžlių kaukolė pasižymi itin savitais bruožais.
Chun Li sakė, kad naujai rastos fosilijos kaulų ypatybės suteikia daugiau svorio prielaidai, kad vėžlių ir daugumos kitų roplių protėviai buvo tie patys. Pasak jo, šis individas yra „vėžlių ankstyvosios evoliucijos svarbi trūkstama grandis“.
Pastaraisiais metais rasta keletas kitų šios grupės gyvūnų liekanų. Tarp jų buvo 220 mln. metų senumo fosilija su visiškai susiformavusiu apatiniu šarvu, bet kaulinių darinių nedengiama nugara. Kita 240 mln. metų fosilija priklauso jokio šarvo neturėjusiam gyvūnui.
Pastaruosius 20 metų Chun Li tyrinėjo roplių fosilijas Kinijos pietinėje Guidžou provincijoje, kur buvo rasta minėta 220 mln. metų senumo vėžlio fosilija.
Tačiau Eorhynchochelys liekanas jis aptiko atsitiktinai, vienam vietos muziejui 2015 m. paprašius apžiūrėti jo turimas jūrinių vėžlių fosilijas.
Jos tuomet dar nebuvo nuvalytos nuo uolienų ir buvo laikomos kolekcijoje.
„Niekas nežinojo, kas tai yra“, – sakė Chun Li.
