Pastaruoju metu drausti plastikinius šiaudelius tapo madinga – tą daro ir didžiuliai viešbučių, ir kavinių bei užkandinių tinklai. Tačiau, panašu, yra kur kas didesnis vandenynų švaros priešas už plastiką, rašo fortune.com.

Iš tikrųjų pavojingesnis žmogaus sukurtas vandenynų teršalas yra... cigarečių nuorūkos.

Mat šios mažutės šiukšlės yra ypač paplitusios, santykinai prastai tvarkomos ir gausiai mėtomos į kairę bei į dešinę, todėl į vandenynus jų patenka milžiniški kiekiai. Tačiau ir į šią problemą savo dėmesį atkreipė aplinkos apsaugos organizacijos bei sąmoningi žmonės.

Šių žmonių ir organizacijų iniciatyva pradėtas vykdyti projektas „Cigarette Butt Pollution Project“, kurio tikslas yra viso pasaulio mastu uždrausti cigarečių filtrų iš celiuliozės acetato gamybą – ši dažniausiai filtruose naudojama medžiaga gali išbūti nesuirusi daugiau nei dešimtmetį. Kasmet su tokiais filtrais pagaminama 5,6 trilijono cigarečių, o du trečdaliai nuorūkų išmetami neatsakingai.

Nedidelė dalis nuorūkų būna numetamos tiesiai paplūdimuose, iš kurių būna nuplaunamos į vandenynus, tačiau kur kas daugiau šių priklausomybės nuo nikotino pėdsakų į plačiuosius vandenis išplaukia įvairiausiais latakais ir latakėliais per nuotekų vamzdynus iš pradžių patekdami į upes. Iki visiško cheminio suirimo celiuliozės acetatas susmulkėja iki mikroplastiko lygio šiukšlių ir būna suvartojamas įvairių gyvūnų – šio teršalo pėdsakų yra rasta 70 proc. vandens paukščių ir 30 proc. vandenynuose gyvenančių vėžlių organizmuose.

Projekto iniciatorius, visuomenės sveikatos profesorius Thomasas Novotny televizijai NBC aiškino, kad šie filtrai niekaip nesaugo rūkorių sveikatos ir yra naudojami tik kaip rinkodaros įrankis – atseit, jie „leidžia žmonėms lengviau parūkyti“.

Potencialią cigarečių filtrų žalą įžvelgia ne tik susirūpinę žmonės ir aplinkos apsaugos organizacijos – jau ir patys cigarečių gamintojai pamažu skelbia ieškantys alternatyvių, labiau skaidžių medžiagų filtrų gamybai, be to, jie platina ir nešiojamas pelenines, kurios teoriškai turėtų sumažinti aplinkos taršą nuorūkomis. Tačiau kol kas šios pastangos nėra vaisingos – filtrai iš naujų medžiagų dar nepaplitę, o rūkoriai ir toliau nuorūkas mėto kur papuola.

Kol kovoti su augančiais nuorūkų kalnais nusiteikę cigarečių gamintojai ir įvairūs startuoliai ieško alternatyvų, T. Novotny su bendraminčiais ieško galimybių paraginti bent jau JAV įstatymų leidėjus pakoreguoti teisės aktus taip, kad jie draustų celiuliozės acetato filtrus. Tiesa, iki šiol jų pastangos taip pat bevaisės – nemaža dalimi dėl to, kad tabako įmonės yra ganėtinai dosnūs JAV politikų rinkimų kampanijų finansuotojai.

Komentarai (5)