10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–01) (0)
1: Supersimetrijos atgimimas;
2: Minčių sujungimas;
3: AntiŽIVinis kokteilis;
4: Juodieji atominiai žirgai;
5: Ryugu peizažai;
6: Kosminis šiukšliagaudis;
7: Dvi, – o gal ir trys – naujos dalelės;
8: Naujas gigantas;
9: Artimoji superžemė;
10: Kosminiai planai.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame, rugsėjo 26 dieną publikuotame Pensilvanijos valstijos universiteto astrofizikų komandos straipsnyje nurodoma, kad užfiksuota ir daugiau tokių energingų dalelių. Jie rašo, kad kitoje didelėje Antarktidos neutrinų observatorijoje „IceCube“ irgi buvo užfiksuotos panašios dalelės, nors niekas jų anksčiau nesusiejo su ANITA paslaptimi. „IceCube“ ir ANITA duomenis sujungusių Pensilvanijos tyrėjų skaičiavimais, kad ir kokios dalelės atskrieja iš Žemės pusės, tikimybė, kad jos priklauso Standartiniam Modeliui yra daug mažesnė, negu 1 iš 3,5 milijonų.
www.livescience.comtechnologijos.lt
Rajesh Rao su kolegomis iš Carnegie Mellon universiteto Vašingtone, pasinaudodami elektroencefalografija ir transkranialine magnetine stimuliacija sukūrė „smegenų internetą“ — BrainNet, kuriuo sujungė trijų savanorių smegenis. ArXiv.org internetinėje bibliotekoje patalpintame straipsnyje mokslininkai rašo: „Gauti rezultatai atveria būsimų „smegenys – smegenys“ sąsajų galimybes. Juo pasinaudodami, žmonės galės spręsti klausimu, naudodami susietų smegenų „socialinius tinklus““.
Savanoriai žaidė supaprastintą tetrio variantą. Žaidėjas turėjo tik nuspręsti, at krentančią figūrą pasukti 180° ar jai nieko nedaryti. Pats žaidėjas sprendimo priimti negalėjo: jis matė tik viršutinę ekrano pusę, tačiau jo smegenys buvo prijungti prie TMS aparato, o šis per sudėtingas kompiuterines programas — prie kitų dviejų tinklo dalyvių smegenų, ant kurių galvų buvo įjungti elektroencefalografo elektrodai.
Nauja perspektyvi metodika gali išvaduoti ŽIV užsikrėtusiuosius nuo būtinybės vaistus gerti kasdien.
Antiretrovirusiniai preparatai padeda užsikrėtusiems ŽIV palaikyti žemą virusų koncentraciją, tačiau jie būna priversti preparatus gerti kasdien visą likusį gyvenimą. Nukrypimai nuo preparatų vartojimo grafiko — pagrindinė būklės pablogėjimo priežastis, todėl mokslininkai ieško naujų terapinių metodų, kad preparatų nereikėtų vartoti taip dažnai.
Ankstesni eksperimentai su antikūnais nebuvo rezultatyvūs: virusas greitai nustodavo reaguoti. Tačiau imunologas Michel Nussenzweig iš Rockefellerio universiteto Niujorke pasiūlė naudoti abu antikūnus ir tai davė rezultatų
Jeigu Nussenzweigo grupės rezultatai bus sėkmingai pakartoti ir didesniuose tyrimuose, dviejų antikūnų „kokteilis“ gali pakeisti ŽIV infekuotųjų gyvenimus, sumažinti viruso atsparumo antiretrovirusiniams preparatams išsivystymo riziką ir net sulėtinti ŽIV infekcijos plitimą pasaulyje.
Mažoje laboratorijoje Harry Levine'as, Harvardo universiteto fizikos bakalauras, primityvų kompiuterį gali surinkti per sekundės dalį. Nesimato jokio procesoriaus; jo kompiuterį varo 51 rubidžio atomas degtukų dėžutės dydžio stiklinėje gardelėje. Kompiuterį jis sukuria, išrikiuodamas atomus lazerio spiduliu, išskaidytu į 51 pluoštą. Kiti lazeriai — po 6 spindulius atomui — praktiškai sustingdo atomų judėjimą. Tada, dar kitais lazeriais verčia atomus sąveikauti ir iš principo, atlikti skaičiavimus.
Tai yra kvantinis kompiuteris, kuris, manipuliuodamas kubitais, galinčiais koduoti nulius ir vienetus tuo pačiu metu vadinamoje superpozicijos būsenoje. Padidintas jis galėtų smarkiai aplenkti įprastus kompiuterius, atlikdamas tam tikras užduotis.
Kadangi neutralūs atomai neturi elektros krūvio ir su kitais atomais sąveikauja nenoriai, atrodytų, kubitai iš jų netikę. Bet specialiai suderinę lazerį, fizikai gali sužadinti atomo išorinį atomą ir patraukti jį nuo branduolio, taip padidinadami atomo dydį iki milijardo kartų. Būdamas šios, vadinamosios Rydbergo būsenos, atomas elgiasi kaip jonas, elektromagnetiškai sąveikaudamas su gretimais atomais ir neleisdamas jiems patiems tapti Rydbergo atomais.
Tai galima panaudoti, kuriant susietumą — kvantinę būseną, kurios reikia atliekant skaičiavimus. Jei du besiliečiantys atomai sužadinami į superpoziciją, kur abu iš dalies yra Rydbergo būsenos ir iš dalies – pagrindinės būsenos, atlikus matavimą jie kolapsuos į vieną ar kitą būseną. Bet kadangi tik vienas atomas gali būti Rydbergo būsenos, atomai yra susieti, ir jų būsenos tampa tarpusavyje priklausomos.
Susieti neutralūs atomai turi pranašumų. Nereikia kontroliuoti atomų kokybės: atomai iš prigimties identiški. Jie daug mažesni už silicio kubitus, tad teoriškai, daugiau kubitų galima sutalpinti į mažą erdvę. Sistemos veikia kambario temperatūroje, – nereikia didžiulių krioninių įrenginių, kaip superlaidiems kubitams. O kadangi neutralūs atomai lengvai nesąveikauja, jie atsparesni išorės trikdžiams ir gali išlaikyti kantinę informaciją santykinai ilgai.
Startuoliai ir Saffmano grupė siekia sukurti visiškai programuojamus kvantinius kompiuterius. Kol kas Lukinas nori, kad grupė sutelktų dėmesį į kvantinių simuliatorių kūrimą. Simuliatoriai yra riboti kompiuteriai, kurių specializacija – specifinių optimizavimo užduočių sprendimas paruošiant kubitus tam tikra tvarka ir leidžiant jiems vystytis savaime. Levine'as sako, kad jo grupės įrenginys galėtų, pavyzdžiui, padėti telekomunikacijų inžinieriams nuspręsti, kur statyti radijo bokštus kuo pigiau ir kad būtų dengiamas kuo didesnis plotas. „Ketiname su šiais įrenginiais nuveikti ką nors naudingo,“ sako Levine'as. „Žmonės vis dar nežino, ką galui atlikti kvantinės sistemos.“
Jis su kolgomis mano, kad neutralių atomų įrenginiai galės pateikti atsakymą per kitus metus ar porą.
Du į asteroidą išsiųsti Japonijos Aeronautikos tyrimų agentūros (JAXA) misijos „Hayabusa 2“ robotai ne tik pasiekė savo misijos tikslą – asteroidą Ryugu – bet jame ir sėkmingai nusileido. Du asteroidaeigiai (angl. rovers), pavadinti 1A ir 1B – o bendrai vadinami „Minerva II-1“ – ant asteroido nusileido penktadienį, rugsėjo 21 d., bet sėkmingo nusileidimo patvirtinimo teko laukti dar dieną.
RemoveDEBRIS sumanė, sukūrė ir pagamino kosmoso kompanijų ir tyrimų institutų konsorciumas, kuriam vadovavo Surrey universiteto kosmoso centras. Zondą orbitoje valdo Surrey Satellite Technology Ltd inžinieriai. Projektą finansuoja ir Europos komisija.