Kodėl išėjus į šaltą orą pradeda varvėti nosis, kodėl drėgnu metu pradeda skaudėti sąnariai, o žaibuojant gali skaudėti galvą? Štai ką apie tai sako mokslas ()
Tyrimai parodė, kad maždaug 25 kilometrų spinduliu nuo žaibavimo vietos esantys žmonės gali patirti įvairius galvos skausmus, ypač migreninius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Be to, teigia jis, poveikį savijautai turi ne tik žaibavimas, bet ir kiti klimato veiksniai.
„Besikeičiant orams vieniems skauda sąnarius, kitiems – kažkada lūžusią vietą. Kai kuriems prasideda migrena ar be priežasties pradeda varvėti nosis. Tokių žmonių, kurie jaučia oro pasikeitimus – daug“, – tikina A. Unikauskas.
Pasak jo, meteorologijos mokslas turi šaką, vadinamą biometeorologija, kuri tyrinėja, kaip klimato pokyčiai veikia gyvuosius organizmus ir nustato oro pasikeitimo poveikį žmogaus organizmui.
Gydytojas sako, kad sąnarių skausmai nėra susiję su oro drėgme: „Kelios mokslinės teorijos aiškina, kaip sąnarių skausmas susijęs su lietingu oru. Bet, deja, tai ne lietus ir net ne drėgmė. Kai debesuota, sumažėja atmosferos slėgis.“
Pasirodo, kad įvairius simptomus gali sukelti ir kiti gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, žaibas.
„Žaibavimas susijęs su migrena ir kitais galvos skausmais. Tyrimai parodė, kad maždaug 25 kilometrų spinduliu nuo žaibavimo vietos esantys žmonės gali patirti įvairius galvos skausmus, ypač migreninius“, – teigia A. Unikauskas.
Šis reiškinys aiškinamas net keliomis teorijomis, priduria medikas: „Viena teorija aiškina tai elektromagnetinėmis bangomis, antroji, kad esant audrai į orą sukyla įvairūs pelėsiai ir kitos sporos. Jos pradeda cirkuliuoti ore.
Žmonės, kuriuos kankina migrena, yra ypač jautrūs tokiai aplinkai. Todėl kaip atsakomoji reakcija – atsiranda galvos skausmai.“
Daugelis žmonių patiria šalčio poveikį, pavyzdžiui, ima varvėti nosis. „Mūsų nosis drėkina orą ir šildo jį, kol patenka į plaučius. Kai kvėpuojame šaltu oru, kūnas turi dirbti vadinamuosius „viršvalandžius“. Todėl yra pagaminama papildomos drėgmės. O ji ir yra tos gleivės nosyje“, – paaiškina A. Unikauskas.
Pasak jo, nosies varvėjimas – normalus procesas, nes kai kūnas patiria šaltį, pats ima save šildyti – pagreitėja medžiagų apykaita. Būtent todėl, priduria A. Unikauskas, šaltieji metų laikai palankūs norintiems mesti svorį.
„Kai išeinate į šaltą orą, jūsų kūno temperatūra nukrinta. Jis vėl pradeda dirbti „viršvalandžius“ gamindamas energiją ir bandydamas sušildyti kūną – tuo metu dega kalorijos“, – sako profesorius.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.
