Izraelyje vaikštinėjantis vyras netikėtai aptiko 9000 metų senumo akmeninę kaukę - beveik tokią pačią, kaip siaubo filme „Penktadienis, 13-oji” ()
Kaukė su ovaliomis skylėmis vietoje akių ir maža vieta nosiai tikrai primena kažką, ką septintajame dešimtmetyje dėvėdavo ledo ritulio vartininkai – arba žinoma, kraupusis Jasonas iš siaubo filmo „Friday the 13th” (liet. „Penktadienis, 13-oji”). Nepaisant visų panašumų, ši kaukė buvo pagaminta prieš 9000 metų – gali būti, kad viename iš pirmųjų miestelų, kuriuose buvo užsiimama žemdirbyste.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaukė buvo rasta Pnei Hevere – Izraelio gyvenvietėje į rytus nuo Hebrono, Vakarų krante. Archeologė Ronita Lupu ir Izraelio senienų tarnybos (IAA) teigia, kad kaukę eidamas lauku rado vyras. „Kaukė buvo rasta netyčia. Žmogus, kuris ją rado, vėliau mums parodė vietą, kur ją aptiko“, – teigia R.Lupu.
Archeologė ir jos komanda mano, kad kaukė žemės paviršiuje atsirado dėl šių dienų žemės ūkio veiklos, kuri sujudino dirvą. Jau yra žinoma, kad tose vietose yra gausu Neolito periodo artefaktų, ir mokslininkai tikisi greitu metu tose vietose pradėti kasinėjimus. Pažvelgus į kaukę atidžiau, galima pastebėti ir įvairių detalių – pavyzdžiui tai, kad aplink mažą išpjovą, skirtą burnai, išpjaustyti dantys. „Man patinka kaukės skruostai – jie turi skruostikaulius“, – sakė R.Lupu.
Ji taip pat paminėjo, kad vienas iš darbuotojų Rockefellerio muziejuje Jeruzalėje, pamatęs kaukę, verkė – tačiau kad dirbinys kai kuriems žmonėms gali iššaukti tokias emocijas, ne pirmas atvejis. Panašią kaukę 1970 m. rado Moshe Dyanas – tuometinis Izraelio saugumo ministras. Jis save laikė archeologu-mėgėju ir dažnai užsiimdavo veikla, kurią šiandien būtų galima pavadinti paprasčiausiu plėšikavimu.
„Jei kur nors pasaulyje egzistuoja galia, turinti galių išnaikinti viskas blogas dvasias – neabejotinai ta galia gyvena šioje kaukėje“, – rašė kaukę radęs M.Dyanas. Saugumo ministro radinį šiandien galima pamatyti Izraelio muziejuje – o taip pat ir 14 kitų artefaktų, rastų pietiniame Levanto regione. Žinoma, ši kaukė išskirtinė tuo, kad ji pirmoji rasta per paskutinius 35 metus – ir tik kelios tokios akmeninės kaukės atkeliauja iš jau žinomų ir tyrinėjamų archeologinių radimviečių.
Archeologas Jibrilas Sruras vėliau tyrinėjo vietą, kurioje M.Dyanas rado kaukę – ir sugebėjo išsiaiškinti, jog toje vietoje, prieš 9000 metų – taip vadinamame prieškeramikiniame neolito B periode – egzistavo didelis kaimas.
„Saugiausia šią kaukę yra sieti su kitu neolito periodo veido apdangalu – Nahalo Hemaro kauke, kuris taip pat yra Izraelio muziejaus kolekcijoje. Ji buvo rasta 1983 m. pavasarį, ir ją aptiko archeologai Oferas Bar Yosefas ir Davidas Alonas, tyrinėję nuolaužomis užverstą urvą prie Negyvosios jūros“, – teigia archeologas Moragas Kerselis iš DePaul universiteto.
Dar viena akmeninė kaukė buvo nupirkta 1890 m. iš Er-Ram miestelio netoli Jeruzalės. Dešimtys panašių veido apdangalų yra ir Judy bei Michaelio Steinhardtų kolekcijoje – tačiau mokslininkai nežino iš kur jos atsirado, nes buvo nupirktos senienų aukcione. Kai kurios senesnės – ir ši, naujai rasta kaukė – turi apie kraštus išgręžtas skyles. Jos greičiausiai skirtos tam, kad kaukę galima būtų prisitvirtinti prie veido – arba kito objekto (pavyzdžiui, stulpo).
Be papildomų archeologinių duomenų mokslininkai negali tiksliai nustatyti, kam tiksliai galėjo būti naudojamos šios kaukės. Kai kurie mano, kad jos yra kaip nors susijusios su dvasiniais dalykais, kuriais tikėjo senovės žmonės.
„Kai kalbame apie neolito periodą, kartu kalbame ir apie perėjimą nuo medžiotojų-rinkėjų bendruomenių iki ilgalaikių gyvenviečių. Tuo metu žmonės ėmė jaukinti gyvulius, sodinti augalus – dėl to tikėjimas turėjo būti labai svarbi viso to dalis“, – teigia R.Lupu.
Be akmeninių kaukių archeologai tame pačiame regione taip pat yra radę gipsu dengtas kaukoles - ir datuojamas taip pat tuo pačiu periodu. R.Lupu sako, kad taip gerai pagaminti objektai tikrai turėjo būti skirti dvasiniams senovės bendruomenių ritualams - nes „jie jais nekasė ir nemedžiojo“.
Parengta pagal „Live Science“.
