Sakoma, kad per minutę pasaulyje miršta mauždaug 107 žmonės, o per metus miršta maždaug 56 milijonai žmonių. Maždaug tiek, kiek gyvena Ispanijoje ir Švedijoje kartu sudėjus.

Gyvenimas yra nenuspėjamas ir net yra posakis: žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Tačiau vieną dalyką tikrai žinome – visi mes anksčiau ar vėliau mirsime. Pateikiame jums devynis įdomius faktus apie mirtį.

1 Kiekvieną minutę miršta 35 tūkst. žmogaus ląstelių

Mūsų ląstelės, pavyzdžiui, odos ląstelės, be perstojo dalijasi – tokiu būdu senas, negyvas ar pažeistas vis keičia naujos. Tai reiškia, kad kiekvieną minutę prarandame – nepatikėsite, nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. ląstelių, rašoma medicaldaily.com. Per dieną šis skaičius išauga iki 50 mln. ląstelių, teigia Arizonos universiteto mokslininkai. Anot akademikų, ši statistika kuo puikiausiai iliustruoja, kaip sparčiai kinta mūsų oda, o tai reiškia, kad ląstelių dalijimasis – gyvybiškai svarbus. Kitos ląstelės, pavyzdžiui, nervų sistemos ir smegenų, dalijasi rečiau.

2 Gimstame turėdami 270 kaulų, o mirštame su 206

Priklausomai nuo vaisiaus vystymosi, jis gimsta turėdamas apie 270 kaulų. Suaugęs žmogus kaulų turi 206, teigiama knygoje „Mammal Anatomy: An Illustrated Guide“. Suaugus kai kurie kaulai suauga į vieną, suteikdami kūnui formą ir atramą. Pavyzdžiui, kūdikio kaukolę sudaro penki atskiri kaulai, kurie vėliau susilieja į vieną darinį – kaukolę. Penki atskiri kaulai gimimo metu suteikia reikiamo lankstumo ir tampumo mažyliui braunantis į šį pasaulį pro itin siaurą angą.

3 Neįmanoma mirti nuo senatvės

Įprastai žmonės nuo senatvės nemiršta, dažniausiai mirties priežastimi tampa neveiklumas ar su amžiumi susijusios ligos. 1951 metais valstybinės ir federalinės agentūros sulaukė oficialaus nurodymo priimti standartizuotą 130 mirties priežasčių sąrašą. Jame mirties nuo senatvės nebeliko. Tai nėra moksliškai pripažįstama mirties priežastis. Ekspertai teigia, kad mirtį visada sukelia konkretesnė priežastis, nors ne visada pavyksta ją nustatyti.

4 Neįskaitoma gydytojų rašysena kiekvienais metais pražudo 7 tūkst. žmonių

Lemtingų klaidų pasitaiko dėl neaiškių trumpinių ir instrukcijų vaistų dozavimui gydytojų pacientams ranka išrašytuose receptuose. 2006 metais parengtoje Valstybinės mokslo akademijos Medicinos instituto tyrimo ataskaitoje teigiama, kad pacientai, kurių gydytojo raštas neįskaitomas, priklauso rizikos grupei. Suskaičiuota, kad neįskaitomas medikų raštas kiekvienais metais pražudo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Siekiant tokioms klaidos užkirsti kelią, stengiamasi populiarinti elektroninius receptus.

5 Dauguma žmonių miršta ligoninėse

Ligoninės – vieta, kur gimsta ir miršta žmonės. Atėjo laikai, kai vis daugiau žmonių miršta būtent ligoninėse, o ne namuose, nes pasirenka agresyvesnius tokių sunkių ligų kaip vėžys gydymo būdus. Tokie pacientai dažniausiai gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, kur jų gyvybę palaiko aparatai. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų teigimu, ligoninėse, slaugos namuose ir prieglaudose miršta net 70 proc. amerikiečių.

6 Daugiau nei 2500 kairiarankių per metus žūsta naudodamiesi dešiniarankiams skirtais daiktais

Kairiarankiai gyvena dažniausiai trumpiau nei dešiniarankiai, nes pastarųjų dominuojamas pasaulis jiems vis pateikia vienokių ar kitokių iššūkių. Dėl to kiekvienais metais žūsta daugiau nei 2500 kairiarankių – juos pražudo dešiniarankiams skirti daiktai. Straipsnyje, paskelbtame „The New England Journal of Medicine“, teigiama: atlikus tūkstančio mirties atvejų Pietų Kalifornijoje tyrimą, paaiškėjo, kad dešiniarankiai miršta būdami vidutiniškai 75 metų amžiaus, o kairiarankiai – 66 metų amžiaus.

7 Mirtis prie maisto automato

Kartais nepasotinamas apetitas gali tapti staigios mirties priežastimi. Maisto automatai gali pražudyti. Netikite? Remiantis „Discovery News“ pranešimais, nuo 1977 iki 1995 metų ant savęs užsivertę maisto automatą žuvo 37 žmonės. Tai reiškia, kad per metus vidutiniškai tokia lemtis ištinka du žmones. Tai dvigubai daugiau nei Jungtinėse Valstijose per metus pražudo rykliai.

8 Trys dienos po mirties jūsų vakarienė pradeda valgyti... jus

Enzimai, kuriuos gaunate su maistu, po jūsų mirties praėjus trims dienoms pradeda valgyti jus. Enzimai keliauja po visą organizmą ir puola apsiginti nebegalintį organizmą. Taip nutinka dėl labai paprastos priežasties: yrančios ląstelės tampa maistu žarnyne gyvenančioms bakterijoms. Pastarosios išskiria nuodingas dujas, nuo kurių organizmas ima pūstis, iš akiduobių lauk ima virsti akys, skelbia „Discover“ žurnalas.

9 Po mirties gali vis dar gali įvykti erekcija

Galimas dalykas, kad gyvenimas po mirties tikrai egzistuoja – bent jau vyro peniui. Taip nutinka dėl to, kad po mirties ląstelių membranos tampa pralaidžios kalciui. Tam tikros rūšies raumenų ląstelės aktyvuojamos kalcio jonų, o tai reiškia, kad raumenys gali susitraukti. Maža to, kad po mirties įmanoma erekcija, fiksuota ir ejakuliacijos atvejų. 
 

Komentarai ()