Milžiniškas žingsnis į priekį: mokslininkai pirmą kartą rankos protezą prijungė tiesiogiai prie žmogaus nervų (Video) ()
Švedų mokslininkai rankos protezą prijungė tiesiai prie moters nervų. Taip ji gali judinti pirštus savo protu ir netgi justi taktilinius pojūčius. Tai milžiniškas žingsnis į priekį, lyginant su dabartiniais protezais, kuriuose elektrodai dažniausiai būna dedami ant odos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dalyvaudami ambicingoje Europos galūnių protezavimo programoje DeTOP, Chalmerso technologijų universiteto (Gothenburgas, Švedija) tyrėjai kartu su biotechnologijų firma Integrum AB sukūrė rankos protezą. Chirurgai titaniniais implantais protezą pritvirtino prie dviejų moters dilbio kaulų (alkūnkaulio ir stipinkaulio), o prie raumenų ir nervų tiesiogiai prijungė 16 elektrodų. Todėl ji gali mintimis valdyti ranką ir padėti ja užsirišti batų raištelius ir rinkti tekstą klaviatūra. Tai pirmasis kliniškai patikrintas, lankstus ir jautrus rankos protezas, tinkamas naudojimui realiame gyvenime.
„Mūsų technologijos proveržis – pacientui suteikiama galimybė naudoti implantuotą nervų-raumenų sąsają savo protezo valdymui, tuo pačiu suteikiant pojūčius, svarbius kasdienėje veikloje“, — tvirtina Chalmerso universiteto darbuotojas Ortiz Catalan.
Prie žmogaus nervų sistemos prijungta elektronika galima kurti naujus sąveikos su technologijomis būdus. Švedijos mokslininkų pristatytame vaizdo įraše matoma, kaip naudodama implantą, moteris manipuliuoja virtualia ranka kompiuterio ekrane, tai yra, prieš pritaisant patį fizinį protezą.
Įprastuose rankų protezuose naudojami ant odos įtaisyti elektrodai, kuriais perimami žmogaus galūnių raumenų kontroliniai signalai. Šiais paviršiniais elektrodais perduodami tik riboti ir nepatikimi signalai, kuriais galima kontroliuoti tik porą elementarių judesių, tarkime, kumščio suspaudimą į kumštį.
Be to, šiuolaikiniuose rankų protezuose yra ribotas sensorinis grįžtamasis ryšys. Jie nesuteikia taktilinių ar kinetinių pojūčių, tad protezus naudojantis žmogus galėjo remtis tik rega: pavyzdžiui, jie nežino, kaip stipriai jie suspaudžia objektą. Įaugindami elektrodus į nervus, kurie anksčiau buvo susieti su prarastais biologinias rankos „jutikliais“, tyrėjai gali stimliuoti juo elektra, ir pacientas suvokia tai kaip proteze kylantį pojūtį.
Naujasis išradimas tapo savotišku pranašu ateities, kurioje robotizuoti įtaisai lengvai sąveikauja su mūsų kūnais. Tokie protezai ilgai atrodė įmanomi tik „Žvaigždžių karų“ ir kitų mokslinės fantastikos kūrinių visatoje, tačiau šis kūrinys rodo, kad, nors technologija dar nėra plačiai prieinama, tokia ateitis jau išaušo.