Paaiškėjo, kaip stipriai skiriasi gyvybinės zonos ribos paprastai ir sudėtingai gyvybei: prie M spektrinės klasės žvaigždžių visa gyvybinė zona tampa nebetinkama sudėtingoms gyvybės formoms (1)
Kalbant apie egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai įvardijamas regionas aplink žvaigždę, vadinamas gyvybine zona. Tai yra zona, kurioje esančių uolinių planetų paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Visgi vien skysto vandens gyvybei neužtenka, ypač sudėtingoms gyvybėms formoms, kurių reikėtų technologinės civilizacijos atsiradimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime skaičiuojama, kokiose planetose galėtų egzistuoti skystas vanduo ir kartu nebūti per daug anglies dvideginio. Pastarasis yra nuodingas visoms sudėtingoms gyvybės formoms Žemėje, jei jo koncentracija tampa per didelė. Prie Saulės tipo žvaigždžių šis reikalavimas sumažina gyvybinės zonos plotį keturgubai. O prie M spektrinės klasės žvaigždžių – mažesnių už Saulę nykštukių, kurių Visatoje yra gerokai daugiau – visa gyvybinė zona tampa nebetinkama sudėtingoms gyvybės formoms. Taip atsitinka todėl, kad M klasės žvaigždžių spinduliuotė daug efektyviau skatina anglies dvideginio formavimąsi planetų atmosferose.
Tyrimo rezultatai arXiv.
Kalbant apie M tipo žvaigždes, jos gyvybei gali nelabai tikti ir dar dėl dviejų priežasčių. Pirma – jų gyvybinė zona yra taip arti žvaigždės, kad ten esančios planetos greičiausiai yra potvyniškai prirakintos, t. y. į žvaigždę nuolatos yra atsukusios vieną pusę. Tokiose planetose susidaro didžiuliai temperatūros kontrastai, kurie apsunkina gyvybės vystymąsi. Antra – M klasės žvaigždės yra santykinai daug aktyvesnės, nei Saulė, todėl planetas gyvybinėse zonose nuolatos talžo žvaigždžių vėjai ir žybsniai.
Dabar pasiūlyta idėja, kad tinkamiausios gyvybei turėtų būti ne M, bet K spektrinės klasės žvaigždės. Jos yra tarpinės tarp Saulės ir M tipo žvaigždžių, gyvena daug ilgiau, nei Saulė, nėra tokios aktyvios ir neprirakina gyvybingų planetų potvyniškai.
Ateityje ieškant gyvybei galimai tinkamų egzoplanetų reikėtų daugiau dėmesio skirti būtent šioms žvaigždėms.
Tyrimo rezultatai publikuojami The Astrophysical Journal Letters.
