Europos mokslininkai paskelbė, jog 2021 m. Marso paviršių tyrinės Kazačiokas: bendras Rusijos ir Europos kosminis projektas (Video)  ()

Europos ir Rusijos kosmoso agentūros, ESA ir „Roskosmos“, suteikė pavadinimus dviejų dalių Raudonąją planetą tyrinėsiančiam marsaeigiui. Nusileidimo platformai duotas slaviško šokio „Kazačiok“ pavadinimas.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2019-04-03 Europos mokslininkai paskelbė, jog 2021 m. Marso paviršių tyrinės Kazačiokas: bendras Rusijos ir Europos kosminis projektas (Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

O 2021 m. vasarį Marso gruntą tyrinėti pradėsiantis įrenginys, kuris išriedės iš „Kazačiok“ platformos, pavadintas britų mokslininkės Rosalindos Franklin vardu. Moteris buvo viena DNR tyrinėjimų pionierių, praneša Space.com.

Įrenginiams suteikti pavadinimai sufleruoja, kuri kosmoso agentūra juos kūrė. Platformą – rusai, o marsaeigį – Europos mokslininkai.

„Kazačiok“ ne tik atgabens „Rosalindą Franklin“ į Marsą, tačiau ir bus jos baze Raudonojoje planetoje. Technologinis sprendimas leidžia sumažinti marsaeigio svorį bei suteikia mobilumo. Dėl to marsaeigis svers vos 207 kg.

Šie įrenginiai – antroji „ExoMars“ programos dalis. Prieš trejus Marsą pasiekė pirmieji įrenginiai – metano dujų planetos atmosferoje ieškantis palydovas TGO bei bandomoji nusileidimo kapsulė „Schiaparelli“. Pastaroji, tiesa, užuot nusileidusi ant planetos paviršiaus, rėžėsi į jį ir sudužo.

Marsaeigiams pasiekus Raudonąją planetą TGO taps ryšių perdavimo centru, per kurį įrenginių duomenys pasieks mūsų planetą.

„Rosalinda Franklin“ Marse ieškos molekulinės gyvybės ženklų. Įrenginyje sumontuoti įrankiai, leidžiantys išgręžti iki 2 metrų gylio gręžinius, paimti bei analizuoti mėginius. O iš vietos nejudantis „Kazažiok“ stebės Marso atmosferą bei radiacijos lygių pokyčius. Šie duomenys būtini, norint į planetą ateityje pasiųsti žmonių. Rusų įrenginys taip pat ieškos papildomų įrodymų, kurie patvirtintų teoriją, kad praeityje planetos paviršiuje teliūškavo vanduo.

Įrenginiai Marso link iškeliauti turėtų kitų metų liepą. Šiuo metu jie testuojami Italijos Turino mieste įsikūrusiame kosmoso tyrinėjimų centre.

„Mūsų laukia itin įtemptas bandymų tvarkaraštis Italijoje ir Prancūzijoje. Rusijos ir Europos komandų koordinacija yra būtina norint sėkmingai paleisti marsaeigį iš Baikonūro kosmodromo laiku“, – ESA pranešime cituojamas „ExoMars“ komandos vadovas Francois Spoto.

Planuojama, kad marsaeigis nusileis Raudonosios planetos Oxia Planum lygumoje. Galutinę marsaeigio nusileidimo vietą ESA patvirtins šių metų vasarą.

2020 m. liepą marsaeigį į Marsą išsiųsti ketina ir JAV kosmoso agentūra NASA. Kol kas jis žinomas „Mars 2020“ pavadinimu. 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: alfa.lt
(8)
(5)
(3)

Komentarai ()