JAV Viceprezidentas Mike‘as Pence‘as dar kovą pabrėžė, kad kiti Mėnulyje išsilaipinsiantys astronautai bus amerikiečiai, pakilę JAV sukurtomis raketomis. Sugrįžimas į Mėnulį kiek įmanoma greičiau yra didelis prioritetas, bet kaip tai padaryti iki 2024-ųjų, kai dar nėra tam tinkamų kapsulių ir erdvėlaivių? „Lockheed Martin“ mano, kad tai tikrai įmanoma.

Sugrįžimas į Mėnulį per 5 metus yra labai ambicingas tikslas. JAV neturi nei įrangos, tinkamos nusileidimui Mėnulyje, nei erdvėlaivio, leisiančio iš ten sugrįžti, nei aiškios strategijos, kaip tai padaryti. Tai, kad reikės sugrįžti į Mėnulį, NASA žinojo seniai, tačiau tai nebuvo didelis prioritetas. Buvo planuojama, kad pirmiausia bus sukurta Mėnulio orbitos kosminė stotis „Lunar Orbital Platform-Gateway“ (LOP-G), iš kurios bus galima paleisti misijas ne tik į Mėnulį, bet ir į Marsą. Tačiau dabar šie planai yra per daug tolimi.

„Lockheed Martin“ teigia, kad tai - labai ambicingas, bet visiškai pasiekiamas tikslas, ir jau siūlo savo nusileidimo kapsulės dizainą. Tiesa, tam, kad būtų suspėta pasiruošti iki 2024-ųjų, „Lockheed Martin“ siūlo pasinaudoti vis dar kuriamo „Orion“ erdvėlaivio komponentais - gyvybės palaikymo kapsule, jutikliais, kompiuteriai ir taip toliau.

Iš tiesų, mintis yra nebloga. „Orion“ erdvėlaivis kuriamas panašioms misijoms, įskaitant keliones į TKS, Marsą ir Mėnulį. Tačiau bandymai su įgula planuojami tik 2023 metais - vos metais anksčiau nei norima išsilaipinti Mėnulyje. Taigi, „Orion“ projektas turėtų būti vystomas lygiagrečiai su išsilaipinimo kapsule. Juk pastaroji nebus „Orion“ kopija ir naudos tik kai kuriuos svarbiausius komponentus.

NASA anksčiau planavo, kad nusileidimo Mėnulyje kapsulė turės tris pakopas - nusileidimo, tarpinę ir pakilimo. „Lockheed Martin“ mano, kad tam nebėra laiko - tarpinės pakopos bus atsisakyta tiesiog sukuriant didesnį nusileidimo modulį. Žinoma, vis tiek reikės ko nors, kas suktųsi orbitoje aplink Mėnulį. „Gateway“ stočiai irgi nebus laiko, todėl bus naudojamas paprastesnis jos variantas. Nusileidimas iš orbitinės stoties turi vieną didelį pranašumą - galima lengviau pasirinkti vietą, kurioje galima nusileisti. Taip tikriausiai bus lengviau nusileisti ir pietų ašigalyje, kur astronautus norėtų matyti jau minėtas Pence'as.

Beje, įdomu tai, kad ši mėnulio kapsulė būtų iš dalies daugkartinė. Nusileidimo stadijos modulis liktų Mėnulyje, bet viskas, kas sugrįžtų, būtų atstatyta ir galėtų būti panaudota iš naujo. „Lockheed Martin“ pabrėžia, kad tai - labai sudėtinga užduotis, tačiau jei jau kitais metais prasidės realūs darbai, pasiekti Mėnulį 2024-aisiais yra įmanoma.

Tik ar reikia taip skubėti? Juk „Orion“ pats savaime yra svarbus projektas ir jam reikėtų skirti daug dėmesio. Ir Mėnulio orbitos stotis turėtų būti užbaigta visiškai, o ne iš dalies. Ar toks skubėjimas nesibaigs nelaime ar nukentėjusiais prasmingesniais projektais? Matyt, sužinosime per kelerius ateinančius metus. NASA patinka „Lockheed Martin“ pasiūlymas, nes ši kapsulė naudos daug komponentų, kurie jau egzistuoja. Žinoma, dar reikės labai dosnaus finansavimo.

Komentarai (2)