Nežinia, ar dėl prasto seksualinio švietimo, ar dėl atgyvenusių kultūrinių tradicijų, ar dėl sustabarėjusių religinių nuostatų, o gal dėl pornografijos įtakos arba tiesiog aplaidaus požiūrio, tačiau nemažas skaičiaus brandaus amžiaus piliečių gali pažerti visą šūsnį iš esmės klaidingų nuostatų, kai kalba pakrypsta apie seksą.

Portalo „HuffPost“ leidėjai pakalbino keletą seksologų, taip pat seksualinio švietimo ir terapijos specialistų, norėdami išsiaiškinti, kurie žmonių sąmonėje įsišakniję mitai neturi jokio pagrindo, todėl turėtume liautis jais tikėję.

MITAS. Masturbacija turint seksualinį partnerį rodo, kad partneris nesugeba pakankamai įkaitinti aistrų.

FAKTAS. Nesvarbu, ar esate vienišas, ar turite seksualinį partnerį, masturbacija, kaip teigia seksualinės terapijos specialistė Janet Brito, bet kuriuo atveju yra sveika ir normali seksualinio aktyvumo išraiška.

Jei žinote, kad jūsų partneris kartais masturbuojasi duše, tai anaiptol nereiškia, kad jo netenkina bendras jūsų seksualinis gyvenimas.

„Dažnai manoma, kad jei partneris masturbuojasi, vadinasi, jūs jo seksualiai netraukiate. Tokia nuostata priveda prie santykių atšalimo ir nepasitikėjimo savimi, – sako seksologė Gigi Engle. – Tiesa ta, kad masturbacija yra visiškai normali seksualinės saviraiškos forma, nesvarbu, ar žmogus turi partnerį, ar ne.“ Tai dar ne viskas. Tie solo seansai gali ne pabloginti, o atvirkščiai – pagerinti seksualinį ryšį su partneriu.

„Masturbaciją galima vertinti kaip savotišką nusiraminimą, be to, veiksmingą būdą pažinti savo kūną, ypač aiškinantis tai, kas mus įkaitina, – pridūrė J. Brito. – Žinodami, kokias glamones mėgstame, turime daugiau šansų užsitikrinti seksualinį komfortą, kurį teikia intymūs santykiai su partneriu.“

Sunerimti verta tik tada, jei masturbacija tampa per dažnu, tiesiog liguistai traukiančiu ar net seksą poroje pakeičiančiu užsiėmimu. Jei atviras pokalbis su partneriu nepadės, galima kreiptis į psichinės sveikatos specialistą.

MITAS. Vagina ir vulva yra vienas ir tas pats.

FAKTAS. Visą moters genitalijų sritį daugelis vadina vienu žodžiu – vagina.

Visgi toks įvardijimas nėra tikslus. „Išoriniai lytiniai organai vadinami vulva, o tai, ko iš išorės nematyti, – vagina“, – paaiškino seksualinio švietimo specialistė Ericka Hart. Taigi, vaginos anga tėra viena iš vulvos dalių. Vagina – tai jungiamoji grandis tarp išorinių genitalijų (vulvos) ir vidaus organų, pavyzdžiui, gimdos. Kaip vieną iš klaidingo terminų vartojimo priežasčių kai kurie ekspertai nurodo nuo seno įsigalėjusias patriarchalines nuostatas.

„Kodėl svarbu vartoti tinkamus žodžius, nurodo feminizmo šalininkai. Juk vadindami moters genitalijas vagina, įvardijame vien tuos lytinius organus, kurie teikia daugiausia malonume heteroseksualiems vyrams“, – sako seksualinės psichologijos specialistė Laurie Mintz.

MITAS. Klitoris tėra nedidelis gumbelis.

FAKTAS. Klitoriui priskiriama daug daugiau nei matoma plika akimi.

Iškilęs gumbelis, dar vadinamas varpute, tėra nedidelė dalelė klitorį sudarančios vidinės sistemos. „Daugelis nė neįtaria, kad klitoris neapsiriboja viršutinėje vulvos srityje esančiu gumbeliu, o nusitęsia per lytines lūpas ir net į pilvo ertmę, – sako G. Engle. – Kai kurių moterų klitorio ilgis – net 12 centimetrų! Vadinasi, jis prilygsta vidutinio ilgio varpai.“

MITAS. Seksas yra tai, kas vyksta pornografiniuose filmuose.

FAKTAS. Daugeliui jaunų žmonių pornografiniai filmai yra tarsi įvadas į sekso pasaulį.

Net ir suvokdami, kad pornografija neatspindi realybės, jie yra linkę manyti, kad lygūs, beplaukiai kūnai ir be jokių pastangų pasiekiami orgazmai – tiesiog privalomi seksualinių santykių elementai. Kaip rodo 2016 metais atlikta apklausa, 39 proc. 13–14 metų jaunuolių prisipažino ketinantys imituoti pornografiniuose filmuose matytą elgesį. „Realybėje seksas nebūtinai yra pramoga arba fantazijų išsipildymas. Jis neatsiejamas nuo bendravimo, savo kūno pažinimo, taip pat nesaugumo jausmo ir rizikos, – sako J. Brito. – Jis anaiptol nėra tobulas. Vyras tikrai nėra dėmesio centre. Realybėje daug ką darome nemokšiškai, stabčiojame, galime net pajusti troškulį arba išvirsti iš lovos. Taigi tobulumu, kuris demonstruojamas ekranuose, atrodo, nė nekvepia.“

MITAS. Vyrai nemėgsta tenkinti moterų oraliniu būdu.

FAKTAS. Nuostata, kad vyrams nepatinka lūpomis įsisiurbti į moters genitalijas, yra tiesiog klaidinga.

„Begalė vyrų, paklausti, ką mano apie kunilingą, vienareikšmiškai atsako, kad jiems tai patinka, – sako seksualinės terapijos specialistas Ianas Kerneris. – Žinoma, kai kurie vaikinai nėra pakankamai išprusę arba baiminasi dėl įgūdžių stokos, tačiau daugelis kunilingą laiko ypač intymiu ir aistras kaitinančiu potyriu, be to, nemažai vyrų prisipažino, kad jei tektų rinktis, jie daug mieliau suteiktų orgazmą partnerei nei patys jį patirtų.“

2016 metais atlikta 900 Kanados koledžo studentų apklausa šiuos teiginius tik patvirtino. Net 93 proc. heteroseksualių jaunuolių oralinį seksą apibūdino kaip teikiantį neapsakomą malonumą.

MITAS. Moterims orgazmas rūpi daug mažiau nei vyrams.

FAKTAS. Tikra tiesa, kad moterys daug rečiau patiria orgazmą nei vyrai.

Kaip rodo 2017 metais atlikta apklausa, kurios metu į kausimus atsakė net 52 tūkst. įvairios seksualinės orientacijos asmenų, heteroseksualios moterys orgazmą sekso metu patiria rečiau nei bet kurios kitos grupės atstovai. Tik 65 proc. moterų nurodė beveik visada patiriančios orgazmą, o taip teigusių heteroseksualių vyrų buvo 95 proc., gėjų – 89 proc., lesbiečių –86 proc. Tiktai nereikia manyti, kad dėl tokios statistikos kaltas heteroseksualių moterų nenoras patirti orgazmo. Jokiu būdu!

Įtaką šiuo atveju daro net keletas veiksnių, įskaitant per trumpas glamones, nepakankamą klitorio stimuliaciją (kuri daugeliu atvejų tiesiog būtina) arba bendravimo su partneriu problemas. Aišku, meškos paslaugą čia dar o ir tai, kad gyvename visuomenėje, kurioje vyro išgyvenamas malonumas vis dar laikomas viršesniu už moters pasitenkinimą.

„Dažnai tenka išgirsti nuomonę, esą, vyrai orgazmą labiau sureikšmina nei moterys, nes pastarosioms jis nėra toks būtinas kaip vyrams. Apie būtinybę kalbėti neverta, nes orgazmas iš principo nėra gyvybiškai būtinas, tačiau orgazmo nebuvimas yra vienas iš dažniausių moterų išsakomų skundų“, – teigia I. Kerneris.

„Moterų orgazmas gali būti mažiau išraiškingas, ypač jei yra patiriamas, kai varpa įterpiama į makštį, nes tokiu atveju nevykdoma tiesioginė klitorio stimuliacija. Todėl nemažai moterų yra tiesiog susitaikę su mintimi, kad orgazmą lemta patirti ne visada. Tiktai šiukštu nemanykite, kad orgazmą jos vertina bent kiek mažiau nei vyrai“, – sako seksualinės terapijos specialistas.

MITAS. Seksas geras tik tada, jei jį vainikuoja orgazmas.

FAKTAS. Orgazmą, žinoma, galima prilyginti beprotiškai euforijai, bet tai nėra vienintelis intymių santykių teikiamas malonumas.

Net ir tada, kai aukščiausio palaimos taško pasiekti nepavyksta, abu partneriai gali jaustis neįtikėtinai patenkinti. „Seksas veikia ne vien fiziologiją, – sako terapeutė Liz Afton. – Turint omeny įvairius seksualinius žaidimus, fetišų paplitimą, galimybę pasiskirstyti vaidmenis ir kt., seksą reikėtų laikyti galinga psichologinio ir emocinio poveikio priemone, turinčia neabejotiną teigiamą potencialą, apie kurį dažnai pamirštama.“

MITAS. Į seksualines fantazijas linkę vyrai veikiausiai yra gėjai.

FAKTAS. Nepriklausomai nuo seksualinės orientacijas, bet kam gali kilti noras išmėginti analinį seksą ar bet kurį kitą netradiciniu laikomą aktą.

Tokia užgaida tikrai nėra priežastis susimąstyti apie seksualinę savo tapatybę. Seksualinis elgesys dar neapsprendžia lytinio identiteto.

„Šis mitas, matyt, susiformavo dėl nuostatos, kad elgesys atspindi tapatybę, – svarsto E. Hart. – Tačiau svarbu suprasti, kad identitetas nebūtinai lemia tam tikrus elgesio modelius. Tai, kam save priskiriame (seksualinė mūsų tapatybė) yra asmeninio apsisprendimo klausimas, lygiai kaip supratimas, kokios glamonės labiausiai jaudina. Teko sutikti išties nemažai moterų, manančių, kad nėra tikros lesbietės, nes mėgsta vaginalinę sueitį.“

MITAS. Domėjimasis pornografija jaunus vyrus gali privesti prie erekcijos sutrikimų.

FAKTAS. „Visuotinis požiūris į pornografiją yra gana isteriškas, tačiau vyrų, žiūrinčių pornografinius filmus ir besimasturbuojančių, dabar daug daugiau nei seniau, – nurodo I. Kerneris. – Tikrai jokie tyrimai nepatvirtino, kad pornografija gali kaip nors nulemti erekcijos sutrikimus.“

Erekcijos sutrikimų priežastys gali būti tiek fiziologinės, tiek psichologinės. Jaunų vyrų atveju dažniau tenka konstatuoti pastarąsias. „Ištikus tokiai „nesėkmei“ jaunuoliai paprastai ima būgštauti, kad galbūt dėl visko kalti pornografiniai filmai. Tokio tipo nerimą lemia visuotinai nusistovėjęs negatyvus požiūris į pornografiją“, – sako specialistas. Visgi dažniausiai koją pakiša paprasčiausias nerimas.

„Nerimas daugeliu atvejų yra didžiausias erekcijos priešas. Būgštavimų dėl savo seksualinės potencijos gali kilti neturint pakankamai patirties, užsiimant seksu su nauja partnere, nesant patenkintam genitalijų dydžiu, turint traumuojančios patirties, jaučiant spaudimą ir, aišku, lyginant save su pornografiniuose filmuose matytais vyrais, – vardija I. Kerneris. – Tačiau ne pornografija, o nerimas lemia erekcijos sutrikimus. Uždraudus sau pornografinius filmus, nerimas gali ir nepraeiti.“

MITAS. Potraukis keistenybėms – seksualinio iškrypimo ženklas.

FAKTAS. Jei neregėtas filmo „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ („50 Shades of Grey“) populiarumas bent šį tą įrodo, tai kaip gi keistenybių sekso srityje mėgėjus galėtume laikyti kokia nors uždara klika.

Tradiciškai keistenybėms priskiriamas mušimas, vaidmenų žaidimai ir supančiojimas. Tokie veiksmai dažnai, tiktai vargu ar pagrįstai, prilyginami nukrypimui nuo normos. „Keistenybės darosi vis labiau įprastos, todėl jų mėgėjai nėra taip smerkiami kaip anksčiau, – sako terapeutė Jesse Kahn. – Pastaruoju metu ne tik plečiasi keistenybių mėgėjų ratas, bet ir kinta visuomenės požiūris seksualinius žaidimus.“

Komentarai ()