Sveika mityba – vis labiau populiarėjanti, tačiau keičiant įpročius dažnai galime ir suklysti. Kokias klaidas galime padaryti ir kaip teisingai imtis naujų įpročių – DELFI TV pasakojo natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė.

Neretai manydami, kad valgo sveikai, žmonės klysta. Mitybos specialistė pamini vieną iš produktų, kuris prisidengęs sveikuoliškumo kauke.

„Yra ir produktų, kurie atrodo sveiki, tačiau tokie nėra. Pavyzdžiui, trapučiai“, – sakė T. Šliažaitė.

Juose nėra daug kalorijų, bet yra glikeminė apkrova. Ji parodo, kaip greitai cukrus yra įsisavinamas į mūsų kraują.

Trapučių glikeminė apkrova yra labai didelė, vos įsidėjus jį į burną, jis pradeda joje tirpti. Todėl labai greitai mūsų kraujyje tampa cukrumi ir dėl jo kaltės galime priaugti svorio. Trapučiais mėgautis ypač pavojinga žmonėms, kurie yra linkę persivalgyti.

„Esu turėjusi pacientų, kurie per dieną suvalgydavo net po penkis pakelius trapučių“, – pasakoja mitybos klausimais žmones konsultuojanti T. Šliažaitė.

Ji sako, kad prie šio užkandžio yra priprantama ir jo atsisakyti nėra taip paprasta. Todėl turintiems priklausomybę nuo trapučių natūropatinės mitybos specialistė pataria po truputį kasdien mažinti jų kiekį. O ant tų kelių trapučių, kuriuos per dieną suvalgote, kad su maistu gautumėte skaidulų ir baltymų, tepkite riešutų sviesto.

Tautvilė Šliažaitė sako, sveikas maistas – tas, kuriame yra kuo didesnis skaidulų bei baltymų kiekis bei kuo mažesnis glikemijos indeksas. Pasak specialistės, baltymai – vienas didžiausių šiuolaikinio žmogaus organizmo deficitų, todėl renkantis produktus labai svarbu atkreipti dėmesį į jų kiekį.

Net ir sveiki produktai nebūtinai tiks visiems

„Natūropatinė mityba yra taikoma žmonėms, kurie nori pagerinti ar susitvarkyti savo sveikatą keičiant mitybą, taip pat norint išvengti kai kurių ligų“, – kalbėjo mitybos specialistė.

Pasak T. Šliažaitės, lietuviai dažnai skundžiasi virškinimo problemomis. Tačiau pas mitybos specialistą ateina tik po kurio laiko – iš pradžių eina pas įvairius gydytojus, bando kažką keisti savomis jėgomis ir tik po to randa kitą kelią.

Pasak mitybos specialistės, virškinimo sistema nulemia, kokia bus mūsų bendra sveikata. Galime valgyti ir labai sveikus maisto produktus, bet jei mūsų organizmas negalės normaliai maisto suvirškinti, jo neįsisavinsime ir negausime pakankamai maistinių medžiagų. Virškinimo sistemos problemos dažnai pereina į kitus simptomus, todėl jų nereikėtų ignoruoti.

„Jei jus kamuoja pastovus pilvo pūtimas, virškinimo problemos, negalvokite, kad taip visada buvo, todėl nereikia daugiau nieko daryti. Reikia susimąstyti ir kreiptis į specialistus. Tokie nusiskundimai gali būti ir dėl mūsų įpročių, taip pat nervų sistemos“, – pasakojo T. Šliažaitė.

Bloga nervų sistema yra didelis dirgiklis visam mūsų organizmui, todėl dažnai dėl to atsiranda ir kitos, su mityba susijusios problemos. Tad jei nervų sistema silpna, ją reikėtų stiprinti. Tai galime padaryti ir mitybos pagalba.

„Ją stiprina baltymai, omega-3 riebiosios rūgštys. Bet yra ir produktų, kas ją silpnina – tai kava, saldumynai. Tokiu atveju reikėtų keisti ne tik gyvenimo būdą, bet ir mitybą. Cukrus yra didžiulis problemų šaltinis, jo turėtume kuo labiau vengti. Pradėjau pastebėti, kad kartais lietuviai nesuvartoja pakankamai baltymų. Ypač tada, kai stengiamasi maitintis labai labai sveikai ir valgyti daug daržovių. Dėl to labai sveikinu ir tai yra gerai, bet nepamirškime ir baltymų“, – kalbėjo mitybos specialistė.

Baltymai yra statybinė medžiaga mūsų ląstelėms, todėl jų trūkumas gali pasireikšti net depresija. Būtent dėl to svarbu, kad maitintumėmės įvairiu maistu.

„Paprastas galvos skausmas gali atsirasti dėl to, kad negeriame pakankamai skysčių. Dažnai vartojame per daug kavos. Ypač žmonėms, kurie patiria didelį stresą, kavos reikėtų gerti kuo mažiau, deja, daroma atvirkščiai. Vis dėlto noriu pasakyti, kad nuoširdžiai sveikinu lietuvius. Matau, kaip jie domisi mityba, gamina patys namuose. Dirbdama su anglais pastebiu, kad jie dažnai net nežino, kas yra brokolis, todėl man reikia žymiai daugiau pastangų padėti jiems nei lietuviams“, – sakė T. Šliažaitė.

Komentarai ()