Barzdose slypi daugiau mikrobų nei šuns kailyje. Tokią išvadą padarė šveicarų mokslininkai, ištyrę 18 vyrų barzdas ir 30 šunų kailius. Jie turėjo nustatyti, kiek bakterijų dauginasi tarp plaukų.

Žmonių patogeninių bakterijų buvo aptikta 18 barzdų ir tik 4 šunų iš 30 kailiuose, kas statistiškai laikoma nereikšmingu dalyku. Šunys dėl savo kailio sandaros ypatumų beveik nekelia pavojaus žmonėms, pabrėžia mokslininkai.

Šie tyrimai buvo surengti dėl kitos priežasties. Mokslininkai turėjo atsakyti į klausimą, ar galima tirti šunis tais pačiais magnetinio rezonanso tomografijos skeneriais, kurie naudojami žmonėms.

Spėjama, kad vien Europoje gyvena 80 mln. šunų, todėl MTR diagnostika turi didelės reikšmės ir veterinarijoje, pabrėžia tyrimų vadovas radiologas Andreas Gutzeitas iš Hirslandeno klinikų Liucernoje, kuris taip pat yra Paracelsus medicinos universiteto Zalcburge docentas .

Vis dėlto yra labai mažai veterinarijos klinikų, kurios gali sau leisti įsigyti tokius skenerius. Dėl tos priežasties vis dažniau šunys tiriami tais pačiais skeneriais kaip ir žmonės. Tokią padėtį Šveicarijoje kritikuoja Pacientų apsaugos fondas.

Ir visai neteisingai, kaip parodė Gutzeito ir jo kolegų atlikti tyrimai. Visose tirtose 18 vyrų barzdose buvo nustatytas didelis mikrobų skaičius, tačiau tik 23 iš 30 šunų kailyje aptikta daug mikrobų (buvo matuojama sprando srityje tarp menčių). Septyni gyvūnai turėjo vidutinišką mikrobų kiekį, paskelbė tyrėjai moksliniame žurnale „European Radiolog“.

Taip pat buvo tiriamos ir burnos

Mokslininkai ištyrė ir bakterijų kiekį žmonių ir gyvūnų burnose. Ir čia jie aptiko gerokai daugiau mikrobų žmonių gleivinėse nei šunų. Vis dėlto potencialiai žmogui patogeninių bakterijų šunų gleivinėse aptikta gerokai daugiau (19 iš 30) nei žmonių (tik 1 iš 18).

Po šunų prietaisai kruopščiau valomi

Pabaigoje mokslininkai ištyrė MRT prietaisų užterštumą vienoje Europos klinikų, kur per metus atliekama 8000 tyrimų, taip pat ir šunų. Jie stengėsi nustatyti mikrobų kiekius po atskirų žmonių ir šunų tyrimų bei dezinfekcijos ir valymo procesų ypatumus.

Paaiškėjo, kad bakterijų po žmogaus tyrimo ant prietaisų būna daugiau nei po šuns. Akivaizdu, kad prietaisai po šunų tyrimų būna kruopščiau išvalomi nei po žmonių.

Svarbiausias dalykas – higiena

Stengiantis sumažinti klinikines infekcijas, pagrindinį dėmesį reikėtų kreipti ne į tai, kas buvo tiriamas – žmogus ar gyvūnas, o į higienos priemones ir supratimą, kas pacientui gali kelti tikrą pavojų, pabrėžia mokslininkai.

Jie nurodo kitų tyrimų rezultatus, kurie parodė, kad kai kuriose Europos klinikose ant ultragarso prietaisų mygtukų aptikta daugiau mikrobų nei ant klozetų sėdynių ar autobusų turėklų.

Šaltinis: Blick.ch

Komentarai (5)