Nuodugniai patyrinėję, pamatytume, kad mūsų žarnyne egzistuoja tikras kosmosas. Čia aptiksime apie 100 bilijonų bakterijų, iš kurių 99 proc. mūsų virškinimo organas yra jų gimtieji namai. Visų šių mikroskopiškai smulkių nuomininkų mūsų pilvo kampeliuose visuma vadinama žarnyno flora. Didžiausia jų dalis – daugiau kaip 400 rūšių – gyvena storojoje žarnoje.

Tos mūsų žarnyno bakterijos jokiu būdu nėra vien ligų sukėlėjos, su kuriomis reikia kovoti. Atvirkščiai, jos atlieka žmogui labai naudingas funkcijas. Kokios jos naudingos, mokslas tik dabar pradeda suprasti. Spėjama, kad jos iš nesuvirškinamų skaidulų sudaro trumpųjų grandinių riebalines rūgštis, kurios didžiąja dalimi patenkina storosios žarnos gleivinės energijos poreikį.

Be to, jos gamina svarbius vitaminus: biotiną, folio rūgštį, vitaminus B2, B12 ir K. Ypač svarbios bakterijos yra mūsų imuninei sistemai. Žarnyno gleivinė turi milžiniško ploto paviršių, atitinkantį apie porą teniso aikštynų. Ten gyvenančios gerosios bakterijos trukdo daugintis ligų sukėlėjams.

Šveicarų profesorius Stephanas Vavricka iš Gastroenterologijos ir hepatologijos centro Ciūriche paaiškino: „Didelė tikimybė, kad žarnyno bakterijos padengia jo gleivinę kaip savotiška apsauginė plėvelė, kuri apsaugo nuo ligas sukeliančių bakterijų. Be to, jos išskiria į antibiotikus panašias medžiagas, kurios stabdo ligų sukėlėjų augimą ir aktyvuoja žmogaus imuninę sistemą.“

Antibiotikai pakeičia žarnyno florą

Taigi, žarnyno bakterijos mūsų nesusargdina, atvirkščiai, jos yra nepaprastai svarbios mūsų sveikatai. Tačiau ši subtili sistema yra labai jautri įvairiems sutrikimams, pavyzdžiui, antibiotikų ir kitų medikamentų poveikiui. Nors kai kurie medikamentai efektyviai naikina ligų sukėlėjus, jie lygiai taip pat pažeidžia gerąsias bakterijas.

2011 m. paskelbtose Stanfordo universiteto medicinos mokyklos atliktų tyrimų išvadose rašoma, kad jau po 3–4 antibiotikų vartojimo parų žarnyno flora dramatiškai pakinta. Maždaug trečdalis bakterijų išnyksta. Praėjus savaitei po gydymo dviem iš trijų tiriamųjų žarnyno flora atsinaujino.

Kitais tyrimais, kuriuos atliko Švedijos infekcinių ligų kontrolės institutas, nustatyta, kad žarnyno florai atsinaujinti prireikia kur kas ilgesnio laiko už tris mėnesius, kaip manyta anksčiau. Ypač nerimą kelianti žinia: po septynių dienų gydymo antibiotikais žarnyno bakterijose gali atsirasti antibiotikams atsparių genų.

Cheminės bakterijų medžiagos iš normalių dirvos piktžolių gali būti pagrindas naujiems medikamentams sukurti ir įveikti atsparumą antibiotikams.

Kas ketvirtas medikamentas pažeidžia bakterijas

Antibiotikai, kurie nužudo gerąsias žarnyno bakterijas, yra tik pusė bėdos. Antibiotikais paprastai gydoma trumpą laiką. Mokslininkai iš Europos molekulinės biologijos laboratorijos nustatė, kad žarnyno florą pažeidžia ne tik antibiotikai.

Paaiškėjo, kad mūsų virškinimo organui kenkia ir daugiau kitų dažniau vartojamų vaistų. Mokslininkų komanda ištyrė per tūkstantį vaistinėse parduodamų preparatų. Daugiau kaip ketvirtadalis – 250 iš 923 – vaistų, kurie nėra antibiotikai, stabdo mažiausiai vienos žarnyno floros rūšies dauginimąsi.

Mokslininkė Kiran Patil paskelbė stulbinančius tyrimų rezultatus: „Tai tik pradžia. Mes nežinome, kokiu būdu dauguma šių medikamentų veikia mikrobus, kurie gyvena žmogaus viduje, ir kaip tai atsiliepia paciento sveikatai. Mes turime šiuos sąryšius kuo greičiau ištyrinėti, nes šios žinios galėtų nepaprastai pagerinti mūsų supratimą bei turimų medikamentų veiksmingumą.“

Įvairios pasekmės

Mokslininkai dėl atsparumo antibiotikams taip pat kaltina medikamentų, kurie nėra antibiotikai, vartojimą. Mat bendri atsparumo (tiek antibiotikams, tiek ir kitiems vaistams) mechanizmai atlieka svarbesnį vaidmenį, nei manyta iki šiol.

Sveika žarnyno flora pasižymi dideliu įvairiausių bakterijų skaičiumi. Medikamentai gali neigiamai paveikti šią įvairovę, pavyzdžiui, sustabdydami tam tikrų bakterijų dauginimąsi. Dėl to žarnyno floros sudėtis tampa neteisinga. O pasekmių, anot prof. Vavrickos, gali būti labai įvairių: „Efektai būna skirtingi: nuo viduriavimo, pilvo pūtimo, skausmo iki atskirų maisto produktų netoleravimo.“ 

Ekspertas pataria: „Medikamentus reikia vartoti kuo trumpiau ir kuo mažesnėmis dozėmis.“

Šaltinis: Blick.ch

Komentarai ()