Kibirkštys Mėnulio paviršiuje vis dar glumina mokslininkus - norint ten kurti bazes, reikės išsiaiškinti tokias paslaptis ()
Kai kurios Mėnulio paviršiaus dalys daug kartų per savaitę vis nušvinta – kartais tai būna trumpi blyksniai, o kartais jos šviečia kelias valandas. Po to tam tikrą laiką dalis paviršiaus paslaptingai patamsėja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkams nepavyko išsiaiškinti, kas sukelia keistus šviesos pokyčius, nepaisant to, kad jie stebimi ne vieną dešimtmetį, o į mokslinius dokumentus įtraukiami nuo šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio.
Mokslininkai šiuos blyksnius vadina „laikinu Mėnulio fenomenu“. Viename 1970 m. straipsnyje aprašoma, kad „skleidžiama šviesa dažniausiai apibūdinama kaip raudono ar rausvo atspalvio, kartais ji kibirkščiuoja, o kartais spindi.“ Pabrėžiama, kad apšviesti plotai užima ne vieną paviršiaus kilometrą, jie gali būti apšviesti 20 minučių, o gali ir kelias valandas.
Šis reiškinys yra aiškinamas įvairiai – pavyzdžiui, kad jį sukelia į Mėnulį krentantys meteoritai arba saulės vėjas, pasiekęs Mėnulio dulkes, o gal Mėnulio paviršiaus judėjimas, kurio metu išsiskiriančios dujos atspindi saulės spindulius Žemei.
Vis dėlto iki šiol nėra įtikinamo paaiškinimo, kodėl taip iš tiesų vyksta. Dabar mokslininkai nusprendė pagaliau išsiaiškinti, kas sukelia keistus blyksnius Mėnulio paviršiuje, rašoma independent.co.uk. Vienam iš šiuo tikslu pradėtų tyrimų vadovauja erdvės technologijų profesorius Hakanas Kayalas iš Viurcburge, Vokietijoje esančio Julijaus Maksimilijano universiteto (JMU).
Jo vadovaujama tyrėjų komanda Ispanijoje įrengė teleskopą, kuris ėmė veikti šių metų pradžioje, ir kurį galima kontroliuoti iš JMU teritorijos. Teleskope naudojamos dvi kameros, skirtos stebėti Mėnulį naktį, ir kai abi kameros užfiksuojavieną iš blyksnių, teleskopas juos užfiskuoja nuotraukose ir vaizdo įrašuose ir nusiunčia pranešimą profesoriaus H. Kayalo komandai, kuri imasi stebėjimo.
Tyrėjų komanda tikisi gautais rezultatais pasidalinti su Europos kosmoso agentūra, kad reiškinius galima būtų įtraukti į katalogą ir pamėginti suprasti, kas juos gali sukelti. Kruopščiai ištyrinėti Mėnulio paviršių yra svarbu, ypač dėl to, kad šalys, tokios kaip JAV, Kinija ir Indija tikisi išsiųsti savo astronautus į Mėnulį ir įsteigti jame savo bazes.
„Norint įsteigti bazę Mėnulyje, be abejo, reikia išsiaiškinti, kokios jame sąlygos“, – pranešime pareiškė profesorius H. Kayalas.