Kai lėtine kepenų liga sergančiam 38-erių metų vyrui staiga pablogėjo, jis savo gydytojams prisiekinėjo, kad visą šį laiką visiškai nevartojo alkoholio.

Gydytojai ilgai ieškojo pablogėjimo priežasčių ir buvo manoma, kad tai galbūt sukėlė infekcija, kažkokių vaistų vartojimas ar netgi pesticidai.

Galiausiai tikrasis kaltininkas paaiškėjo po dar vieno pokalbio su pacientu ir jo šeima. Tai buvo alkoholis, bet ne todėl, kad vyras jį būtų sąmoningai gėręs.

Pasirodo, per paskutinį mėnesį vyras ėmėsi gerti homeopatinius vaistus ir taip siekė kovoti su tariamai dideliu bilirubino kiekiu kraujyje.

Šiuo atveju bilirubino perteklius buvo priskirtas Gilberto sindromui – visiškai gerybinei genetinei būklei, kuriai paprastai nereikia gydymo. Tačiau, kaip nurodoma „BMJ Case Reports“ straipsnyje, apkūnus pacientas sirgo kepenų suriebėjimo liga.

Homeopatijos poveikis dažnai lieka neįvertintas, kai gydytojai skiria vaistus bei juos derina tarpusavyje. Nekenksmingai atrodančios cukraus pagrindo tabletės bei įvairios tinktūros paprastai neturi jokios veikliosios medžiagos, galinčios paveikti paciento kūną.

Šiuo atveju yra neaišku kodėl vyras ieškojo papildomos homeopatijos pagalbos, kadangi paprastai Gilberto sindromui gydymo nereikia. Visgi, jis pradėjo skystų preparatų ir tablečių kursą.

Po dviejų gydymo kurso savaičių pacientas teigė pradėjęs jausti mieguistumą, kalbėti tapo sunkiau ir buvo jaučiamas svaigulys. Skysto preparato vartojimas buvo sumažintas, bet padidėjo tablečių skaičius.

Praėjus dar dviem savaitėms, viskas tapo kur kas rimčiau. Paciento akys pagelto, šlapimas patamsėjo, kojos pradėjo tinti. Pakartotiniai kepenų tyrimai parodė, kad jo bilirubino rodiklis padidėjo 10 kartų. Kepenų fermentų tyrimo rezultatų reikšmės taip pat padidėjo.

Visi požymiai rodė ūmaus hepatito formą, kuri dažniausiai būna susijusi su alkoholio vartojimu. Vyras teigė, kad nevartojo nė lašo alkoholio, tad gydytojai ieškojo kitų priežasčių: įvairių virusinių infekcinių, sunkiųjų metalų kraujyje, įvairių vaistų likučių, pesticidų, insekticidų ir net anabolinių steroidų.

Paieškos tesėsi iki tol, kol pacientas pagaliau prisipažino vartojęs homeopatinius vaistus. Tokie vaistai gali ir neturėti realių gydomųjų medžiagų, tačiau kai savo sudėtyje turi 18 proc. alkoholio, lėtinėmis kepenų ligomis sergantiems asmenims toks „vaistas“ tampa labai pavojingu.

Nepaisant to, kad po šio epizodo vyras buvo iškart pradėtas gydyti ir nukreiptas į kepenų persodinimo centrą, žala kepenims jau buvo padaryta. Deja, praėjus vos vienam mėnesiui ir 12 dienų, prasidėjo daugybinis organų nepakankamumas ir vyras mirė.

Vyraujantis požiūris, kad alternatyvūs vaistai yra saugus pasirinkimas, keičiasi. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pastaraisiais metais siekia sugriežtinti tokių vaistų reglamentavimą, o Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnyba daugiau nekompensuoja tokių vaistų.

Alternatyvūs gydymo būdai, kurie skiriasi nuo moksliniais tyrimais pagrįstų vaistų ir gydymo metodų, ne vienodai kontroliuojami bei reguliuojami ir dažnai tokių vaistų vartojimas nėra aptariamas su gydytojais.

Tai reiškia, kad tokių iš pažiūros nekenksmingų vaistų vartojimas kai kuriems žmonėms gali sukelti rimtų pasekmių. Ypač jei tokie žmonės serga lėtinėmis ligomis ir vartoja gydytojų paskirtus vaistus.

Kaip gydytojai pažymėjo šio vyro atvejį aprašytame straipsnyje, „rizikos pacientus ir visą žmonių populiaciją reikia mokyti, kad papildomi ir alternatyvūs vaistai nėra be šalutinių poveikių.“

Komentarai ()