Nepaisant to, kad jie jau daugiau nei du dešimtmečius yra auginami ir vartojami, vis dar yra daug klaidingos informacijos bei painiavos, susijusios su genetiškai modifikuotais (GM) maisto produktais.

Mokslininkai vis teigia, kad turime ignoruoti įvairius mitus apie genetiškai modifikuotus maisto produktus ir atsižvelgti į mokslu pagrįstus įrodymus bei bendrą sutarimą, kad genetiškai modifikuoti pasėliai yra saugūs vartoti ir suteikia didžiulę naudą ūkio sektoriui.

Ir nors šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų tik daugėja, pasipriešinimas genetiškai modifikuotiems organizmas vis dar išlieka ir stebėtinai sunkiai mąžta. Aklai priešinamasi net tais atvejais, kai GM pasėlių suteikiami privalumai tampa tiesiog nenuneigiami.

Štai, visai neseniai buvo atlikta analizė. Tyrėjai analizavo modifikuotų kukurūzų (IR) – padidinto atsparumo vabzdžiams (kenkėjams) – istoriją Ispanijoje ir Portugalijoje. Buvo siekiama išsiaiškinti koks yra ilgalaikis tokių modifikuotų organizmų poveikis augalininkystės sektoriui.

Žemės ūkio ekonomistas Graham’as Brookes’as išanalizavo IR kukurūzų naudojimą Pirėnų pusiasalyje per pastaruosius 21-erius metus, skaičiuojant nuo 1998-ųjų metų, kai modifikuotos sėklos pirmą kartą buvo pristatytos į Ispaniją (vos po dvejų metų po to, kai pirmą kartą ši technologija pradėta naudoti Šiaurės Amerikoje) ir nuo 1999-ųjų, kai jos pasiekė Portugaliją.

Portugalijoje ir Ispanijoje buvo pasėti Ostrinia nubilalis ir Sesamia nonagroides kukurūzai, kurie yra atsparūs kenkėjams. Procesas prasidėjo iš lėto, bet dabar IR kukurūzų plotas Ispanijoje siekia 30-35 proc., skaičiuojant nuo bendro šalies kukurūzais užsėtos žemės ploto, o Portugalijoje atitinkamai 7-9 proc.

Brookes’as atliko analizę, kaip šios IR kultūros paveikė Ispanijos ir Portugalijos kukurūzų derlių, gamybą, insekticidų poreikį, ekonomiką ir kt.

Tyrėjas teigia, kad per 21-erius metus, nuo 1998-ųjų iki 2018-ųjų, GM technologijas naudoję ūkininkai padidino bendrąsias pajamas 285,4 mln. eurų. Tai nulėmė išaugęs derlius, sutaupyti pinigai insekticidams, kurių ūkininkams tiesiog nebereikėjo pirkti.

Tad per metus iš vieno tokio GM pasėlių hektaro ūkininkai vidutiniškai gauna 173 eurus papildomų pajamų.

Ir nors reikėjo investicijų į tokius IR kukurūzų pasėlių plotus, Brookes’as skaičiuoja, kad kiekvienas Pirėnų pusiasalio ūkininko investuotas euras į šių kukurūzų sėklas per 21-erius metus vidutiniškai sukūrė naudos už 4,95 eurus. Tad atsipirkimas akivaizdus.

Taip pat apskaičiuota, kad nuo 1998-ųjų metų bendras kukurūzų derlius padidėjo 1,89 mln. tonų ir tai atneša papildomų, šalutinių naudų. „Šis papildomas derliaus prieaugis padeda sumažinti spaudimą žemės ūkyje – ūkininkams reikia mažesnių žemės plotų, kad gautų didelį derlių“, - teigia Brookes’as.

Jis taip pat priduria, kad „jei ūkininkai būtų negalėję auginti IR kukurūzų, tai norint 2018-aisiais metais užauginti tokį derlių koks buvo pasiektas, būtų tekę [Ispanijoje ir Portugalijoje] papildomai tradiciniais kukurūzais užsėti 15 280 hektarų žemės plotą.“

Skaičiuojama, kad dėl GM kukurūzų, šiose šalyse buvo išgelbėta apie 188 890 hektarų žemės plotų ir jie buvo prieinami kitoms žemės ūkio reikmėms.

Žinoma, yra ir dar vienas labai svarbus genetiškai modifikuotų kukurūzų veiksnys – jų atsparumas kenkėjams ir koks gi buvo insekticidų sutaupymas.

Brookes’as apskaičiavo, kad dėl IR kukurūzų, Ispanijoje per visą šį laikotarpį buvo sutaupyta apie 678 000 kg veikliosios medžiagos, skirtos naikinti kenkėjams. Tai yra 37 proc. mažiau, lyginant su tuo kiekiu, kuris būtų purškiamas ant tradicinių kukurūzų.

Mažesnis ir retesnis purškimas reiškia, kad IR laukuose reikia rečiau naudoti žemės ūkio techniką ir dėl to Ispanijoje buvo sutaupyta apie 593 000 litrų kuro bei į atmosferą neišmesta 1,58 mln. kg anglies dioksido. Brookes’as teigia, kad tokie skaičiai atitinka 980-ies automobilių taršą, kurią jie sukelia per vienerius metus. Ne mažiau svarbūs ir kiti, su mažesniu insekticidų naudojimu susiję šalutiniai privalumai, kaip vandens taupymas.

Visgi, tokie pozityvūs Pirėnų pusiasalio rezultatai kol kas neįtikina likusių Europos šalių. Mažiausiai 18 ES narių, drauge su Šiaurės Airija, Škotija, Velsu, draudžia genetiškai modifikuotų IR kukurūzų auginimą. Lietuvoje jie taip pat neauginami.

Bet Ispanijos ir Portugalijos istorija yra visai kitokia ir IR kukurūzų auginimas leido ženkliai sumažinti tiek pesticidų, tiek degalų sunaudojimą.

„[GM] sėklų technologija padėjo ūkininkams užauginti daugiau maisto ir pašarų [galvijams]… sunaudojant mažiau išteklių ir taip prisidedant prie tokių išteklių, kaip vanduo, sutaupymo“, – teigia Brookes’as. „GM IR kukurūzai padidino ūkių pajamas ir taip paskatino šalių [Ispanijos ir Portugalijos] kaimiškų vietovių bei nacionalinę ekonomiką.“

Gal tai ir yra atsakymas į regioninę politiką apie kurią taip mėgsta postringauti kone kiekvienas Lietuvos politikas? Klausimas retorinis, bet verčia susimąstyti.

Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti „GM Crops & Food“.

Komentarai (9)