Jeigu sutelktume savo pastangas ir visi imtumės medžiais apsodinti apie 4,4 mlrd. hektarų žemės paviršiaus, to pakaktų, kad iš atmosferos būtų pašalinta tiek anglies dvideginio, kiek jo išmetėme per kelis dešimtmečius, rašo „Science Alert“.

„ETH Zurich“ tyrėjas Thomasas Crowtheris su kolegomis paskyrė sau užduotį: išsiaiškinti, kaip paspausti anglies pagrindo dujų emisijų „atsukimo“ mygtuką, kol dar ne per vėlu.

Konferencijoje, kuri vyko vasario mėnesį, mokslininkas su kolegomis pristatė savo tyrimo rezultatus, rodančius, kaip maksimizuojant biologinę įvairovę galima būtų fiksuoti anglies pagrindo dujas medienos ir kitų organinių medžiagų pavidalu.

O visai neseniai šio darbo pagrindu buvo parašytas ir mokslinis straipsnis, kuriame esama ir gerų, ir blogų žinių.

Išanalizavę planetos potencialą išlaikyti tankius miškų plotus mokslininkai apskaičiavo, kad jeigu atmestume jau dabar miškais apsodintus plotus, miestus ir dirbamą žemę, dar liktų šiek tiek erdvės medžiams – kiek mažiau nei milijardas hektarų.

Bėda ta, kad mūsų planetos klimatas sparčiai keičiasi, todėl jau po kelių dešimtmečių šis apsodinimui miškais tinkamas plotas gali smarkiai susitraukti.

Miškų atsodinimą kaip vieną iš priemonių, kurių rekomenduojama imtis siekiant temperatūros augimą iki 2050 metų apriboti ties 1,5 laipsnio aukščiau ilgamečio vidurkio, identifikavo ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos sudaryta ataskaita. O pastarasis tyrimas konkretizuoja šios ataskaitos rekomendaciją.

Apskaičiuoti, kiek reikia medžių, kad atsvertume išmetamų dujų kiekius, nėra labai sudėtinga. Kiek sudėtingiau – rasti visiems tiems medžiams tinkamą plotą.

Ankstesni šio klausimo tyrimai jau buvo pateikę apytikrių duomenų. Daugiausiai tie duomenys buvo grindžiami dabartinių ekologinių plotų talpa. Nors žinome, kad tuos plotus galima būtų išplėsti, ankstesni tyrimai neparodė kitų laisvų plotų potencialo.

Nenorėdami savęs apriboti ir siekdami pateikti kuo tikslesnius skaičius, pastarojo tyrimo autoriai įvertino didelį spektrą saugomų teritorijų, kurios iki šiol nebuvo smarkiai paveiktos žmogaus.

Savo analizę grįsdami beveik 80 000 matavimų, atliktų naudojantis „Google Earth“ variklio galimybėmis, mokslininkai gavo tikslesnį vertinimą, kokį plotą galėtume skirti medžiams, sugeriantiems mūsų pačių kuro deginimo metu išmestas dujas.

Skaičiavimai parodė, kad yra nuo 1,7 iki 1,8 mlrd hektarų žemės plotų, kurie dabar yra arba padengti retos augmenijos arba plikos dirvos, tinkamos medžių auginimui.

Visus šiuos plotus apsodinus tinkamais medžiais, Žemėje galėtų susidaryti papildomi 0,9 mlrd. hektarų lapijos, kuri gebėtų sugerti apie 200 gigatonų anglies.

Skaičiai galėtų būti dar didesni, jeigu imtumėmės kraštutinumų – medžiais apsodintume ir dirbamos žemės plotus, ir miestų centrus. Teoriškai medžiams auginti tinkamas plotas yra 8,7 mlrd. hektarų.

Tačiau ganėtinai griežta tyrimo autorių pateikta sąlyga yra ta, jog veiksmų imtis reikia tučtuojau, nes sąlygos miškams auginti buvo vertinamos pagal šiandienos klimato būklę. Jeigu klimato kaitos kryptis nesikeis, iki 2050 metų augant temperatūrai apie 223 mln. hektarų iš dabartinių medžiams tinkamų plotų reikės atmesti – juose niekas nebeaugs, ypač tropinėse platumose.

Visuomenės raginimas nedelsiant sodinti medžius visur, kur tik įmanoma, neabejotinai būtų tinkama veiksmų eiga, ypač jeigu kartu būtų raginama atkurti pablogėjusios būklės miškus.

„Norint išvengti pavojingų klimato pokyčių, gyvybiškai svarbu apsaugoti šiandien egzistuojančius miškus, siekti kitų klimato kaitos apribojimo sprendimų ir toliau šalinti iškastinį kurą iš mūsų ekonomikų. Jeigu veiksmų imsimės dabar pat, anglies dvideginio kiekis atmosferoje galėtų sumažėti 25 procentais – iki lygio, kuris paskutinį kartą regėtas beveik prieš šimtmetį“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius.

Ir nors kasmetinės ataskaitos, kad miškingi plotai nuolat mažėja, gali nuteikti pesimistiškai, vilties yra. Puikų pavyzdį parodė Indonezija: ši šalis prieš keletą metų paskelbė moratoriumą miškų kirtimui. Prieš dešimtmetį Norvegija pažadėjo Indonezijai ekonominę pagalbą, jeigu bus sumažintos miškų kirtimo apimtys – 2017 metais gauti pirmieji šį susitarimą atitinkantys rezultatai, už kuriuos Norvegija jau pervedė lėšas.

Būtent tokios tarptautinės pastangos yra itin pageidautinos siekiant nepavėluoti imtis veiksmų. Ploto miškams yra. Reikia tik padirbėti ir juos užpildyti.

Tyrimą publikavo žurnalas „Science“.

Komentarai (6)