Kvapą gniaužiantys Hablo teleskopo vaizdai: žvaigždės mirtis, trunkanti net 200 metų (Video) ()
Dvinarės žvaigždės mirtis – ne pats ramiausias reikalas. Jos drioksteli ir išsiveržia, išsjaudamos išorėn vidinę medžiagą ir išspinduliuodamos radiaciją per elektromagnetinį spektrą į kosmosą, rašo sciencealert.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai procesas, kuris gali užtrukti labai ilgai – kuo masyvesnė žvaigždė, tuo įspūdingesnis fejerverkų šou.
Kilio Eta (Eta Carinae), dvinarė žvaigždė, esanti už 7500 šviesmečių nuo mūsų, iš tiesų maža nepavadinsi. Dvi ją sudarančios žvaigždės savo mase yra atitinkamai 90 ir 30 kartų didesnės už Saulę. Taigi nenuostabu, kad porelės mirties konvulsijos verčia iš nuostabos išsižioti – ir tęsiasi jau beveik 200 metų.
(Standartinis patikslinimas – tai, ką matome, iš tikrųjų įvyko prieš 7500 metų, tačiau spinduliuotė (šviesa, rentgeno spinduliai, radijo bangos) mus pasiekia tik dabar, todėl apie įvykius kalbame esamuoju laiku.)
Dramatiškas Kilio Etos išsiveržimas, dar žinomas kaip Didysis išsiveržimas, įvyko 1838-aisiais. 1844 m. balandį tai buvo antras pagal ryškumą objektas nakties danguje. Jis išspjovė į kosmosą daug medžiagos, kurios bendra masė net 40 kartų didesnė už Saulės; ši medžiaga gaubia žvaigždes kaip Homunkulo ūkas (Homunculus Nebula).
Nuo to laiko mirusi dvinarė žvaigždė nieko įspūdingo nebenuveikė, tačiau naujausi vaizdai, užfiksuoti naudojant Hablo kosminį teleskopą, rodo, kad ji vis dar aktyviai reiškiasi spindinčiame savo pačios palaikų debesyje.
Norėdami užfiksuoti kvapą gniaužiančias naujas nuotraukas, astronomai panaudojo „Wide Field Camera 3“ prietaisą; jų tyrimo tikslas buvo pamatyti magnio švytėjimą ultravioletinėje šviesoje.
Homunkulo ūkas yra sudarytas iš dviejų sprogusios medžiagos burbulų; tai dujos ir dulkės, kurių masė iki 40 kartų didesnė už Saulės, išmestos iš didesniosios žvaigždės vidaus. Tyrimo grupė tikėjosi aptikti magnį, sumaišytą su įkaitusiomis azoto dujomis, plytinčiomis už ūko ribų ir pavaizduotomis raudona spalva.
Jie tikrai nesitikėjo rasti magnio erdvėje tarp azoto ir burbulų. Tačiau jo ten yra. Galite pamatyti jį nuotraukoje apačioje, pavaizduotą mėlyna spalva.
„Radome didelį kiekį šiltų dujų, kurios buvo išspjautos per Didįjį išsiveržimą, bet dar nesusiliejo su kita medžiaga, supančia Kilio Etą“, – paaiškino Arizonos universiteto astronomas Nathanas Smithas, vyriausiasis Hablo programos tyrėjas.
„Didžioji emisijos dalis yra ten, kur tikėjomės pamatyti tuščią ertmę. Ši papildoma medžiaga yra greita ir „pakelia statymą“, kalbant apie bendrą energiją, kuria pasižymi galingas žvaigždžių sprogimas.“
Tai reiškia, kad prieš paleisdama tuos švytinčius burbulus Didžiojo išsiveržimo metu, žvaigždė tikriausiai jau buvo praradusi dalį medžiagos. Tiesiog iki šiol negalėjome jos pamatyti, nes ji nėra matomos šviesos spektre, o mes neturėjome tinkamų priemonių jos paieškai.
Pažvelgę į mėlyną regioną, esantį žemiau kairiojo burbulo, pamatysite dar kai ką, kas anksčiau niekada nebuvo pastebėta: dryžius. Jie atsiranda iš ultravioletinės šviesos, o storesni dulkių regionai dali jos blokuoja, ir tai sukuria šešėlius. Tai šiek tiek panašu į saulės spindulių srautus, besiskverbiančius pro debesis, tik daug didesniu mastu.
Atrodo išties gražiai. Tačiau tai taip pat reiškia, kad galbūt yra dalykų, kurių nepastebėjome daugelyje kitų ūkų.
„Hablo teleskopą ištisus dešimtmečius naudojome Kilio Etos tyrinėjimui matomoje ir infraraudonoje šviesoje, ir manėme, kad apie jos išmestą medžiagą žinome beveik viską. Tačiau šis naujas ultravioletinės šviesos vaizdas yra stulbinamai kitoks ir leidžia pamatyti dujas, kurių iki šiol nepastebėjome nei matomoje šviesoje, nei infraraudonuosiuose spinduliuose“, – teigia N. Smithas.
„Džiugina tai, kad šis ultravioletinės magnio emisijos tipas galėtų parodyti anksčiau nematytas dujas ir kitų tipų objektuose, kurie išmeta išorėn medžiagą, tarkim, protožvaigždėse ar kitose mirštančiose žvaigždėse, ir tik Hablas gali užfiksuoti tokius vaizdus.“
Kol kas neturime jokių žinių, kada Kilio Eta vėl žada sprogti, nes negalime pamatyti žvaigždžių ūko viduje ir daugiau apie jas sužinoti. Tai gali nutikti nors ir rytoj. Arba po dešimčių tūkstančių metų. Bet tikimės, kad žmonės dar spės tai pamatyti.