Arktis atskleidžia juodžiausius žmonijos istorijos puslapius: aiškėja viskas, kas vyko pasaulyje nuo pat viduramžių ()
Žmonės į Arkties sritį teršė dar ir prieš pramonės revoliuciją, rašo „IFL Science“. O mokslininkai dabar tiria giluminio arktinio ledo sluoksniuose aptinkamus švino teršalus, kurie liudija žmonijos istoriją pradedant Juodąja mirtimi bei badmečiais ir baigiant karais bei sidabro lydymu senovės Romos imperijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, Nevados Dykumų tyrimų instituto (angl. Desert Research Institute, DRI) mokslininkai ištyrė 13 giluminių arktinio ledo mėginių – ledo cilindrų, išgręžtų ledynuose už Arkties rato.
Ledo mėginių sluoksniai parodė, kad švino koncentracija atmosferoje nuo viduramžių pradžios iki aštuntojo dešimtmečio padidėjo nuo 250 iki 300 kartų. Vėliau pastebimas sumažėjimas, manoma, susijęs su 1970 m. „Švaraus oro akto“ įvedimu JAV ir Europoje. „Vis dėlto švino lygis šiandien yra maždaug 60 kartų didesnis nei viduramžių pradžioje“, – teigia DRI doktorantas ir tyrimo autorius Nathanas Chellmanas.
Kadangi švinas yra susijęs su tauriųjų metalų – pavyzdžiui, sidabro – gamyba, ledo mėginiai taip pat sugebėjo pateikti aiškių įžvalgų apie populiacijas, karus, maro epidemijas, badą, ekonominius pokyčius ir technologijas nuo pat viduramžių.
Vienas iš didžiausių teršalų kiekio pakilimų (išskyrus pramonės revoliuciją) pastebėtas imperatoriaus Karolio Didžiojo valdymo metu, VIII a. antroje pusėje. Tyrimas parodė, kad šis 750 m. pikas sutampa su Vokietijos mieste Melėje įkurta stambia monetų kalykla.
Kolosalus sumažėjimas aptinkamas 1349-1360 metais. Ir tai – joks atsitiktinumas: tuo metu Juodoji mirtis – viena iš labiausiai nuniokojančių pandemijų žmogaus istorijoje – pasiekė savo aukščiausią siautėjimo lygį. Staigus pasaulinės populiacijos sumažėjimas penkiasdešimčia milijonų žmonių aiškiai atsispindi arktiniame lede įšalusio švino kiekyje.
„Tai, ką mes randame, įdomu ne tik aplinkos mokslininkams, norintiems suprasti, kaip žmogaus veikla pakeitė aplinką“, – teigia Oksfordo universiteto archeologijos profesorius Andrew Wilsonas. – Šie įrašai ledo mėginiuose taip pat padeda istorikams suprasti ir kiekybiškai įvertinti būdus, kuriais visuomenė ir jų ekonomika reagavo į išorines jėgas, tokias kaip klimato sutrikimai – karai ar politiniai neramumai.“
