Archeologai aptiko stulbinančius turtus: auksas, keramika, šventyklos ir dar daugiau aukso (Video) ()
Egipto Senienų ministerija praneša apie daugybę naujų radinių, aptiktų kasinėjant dvejus po vandeniu esančius senovinių miestų griuvėsius: Kanopą ir Heraklioną – abu, esančius netoli Abi Quiro (netoli Aleksandrijos) įlankoje. Apibendrinant radinius, juos sudaro auksas, keramika, šventyklos ir dar daugiau aukso, rašo „IFL Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kanope Francko Goddio vadovaujama jūrų archeologų komanda aptiko pastatų liekanas, kurios, kartu sudėjus, išplečia bendrą senovinio miesto teritoriją visu kilometru. Mokslininkai taip pat aptiko auksinių juvelyrinių dirbinių, aukso monetų (iš Bizantijos eros), indų kolekciją ir bronzines monetas iš Ptolemėjų laikotarpio (305-30 m.pr.m.e). Šie radiniai sufleruoja, kad mieste buvo gyvenama tarp IV a.pr.m.e. ir islamiškosios eros, kuri prasidėjo VII mūsų eros amžiuje.
Heraklione (kuris egiptietiškai dar žinomas kaip Thonis) mokslininkai aptiko Amun Garpo šventyklos dalis (pagrindinės miesto šventyklos, kuri dabar jau visiškai sunaikinta), o taip pat mažesnės graikų šventyklą ir saugojimo indus, kurie datuojami III-II pr.m.e. Na o vyšnaitė ant torto – bronzinės karaliaus Ptolemėjo II valdymo (285-246 pr.m.e) monetos ir to paties periodo kolonos.
Iki 2000-ųjų metų apie Herakliono buvo žinoma tik iš senovinių įrašų. Manoma, kad iki Aleksandrijos įkūrimo 331 m pr.m.e. tai buvo pagrindinis Egipto uostas plaukiantiems iš Graikijos.
Legenda (kurią V a.pr.m.e. pasakoja graikų istorikas Herodotas), kad tame mieste, kur graikų didvyrio Heraklio koja pirmąkart palietė Egipto žemę, buvo pastatyta didi šventykla. Kita legenda pasakoja, kad prieš prasidedant Trojos karui, čia lankėsi meilužiai Elena ir Paris.
Nepaisant to, kad miestas galiausiai patyrė gana tragišką finalą (VII mūsų eros amžiuje po įvairių stichinių nelaimių miestas nugrimzdo į Viduržemio jūros dugną), savo geriausiais laikais jis buvo tikrai reikšmingas ir jo istorija tęsėsi pakankamai ilgai – įkurtas jis buvo tikriausiai maždaug prieš VIII a.pr.m.e, sako F.Goddio.
Kaimyninis Kanopo miestas taip pat minimas istoriniuose šaltiniuose. Pirmasis jo paminėjimas aptinkamas Atėnų valdininko, įstatymų kūrėjo ir poeto Solono, gyvenusio pirmojoje VI a.pr.m.e pusėje, eilėraštyje.
Kitoje poemoje – šįkart II a.pr.m.e. parašytoje Nicanderio – pasakojama, kaip įkąstas angies, Thonio smėlynuose mirė Spartos karaliaus Menelajo jūreivis ir šalmanešys Canonpus: iš čia ir kilo miesto pavadinimas.
Miestas buvo žinomas dėl savo religinės reikšmės ir prabangos, kurioje gyveno miestiečiai.
Pasak Senienų ministerijos pranešimo spaudai, archeologai tyrinėjo ir 75 regione aptiktus laivus, tarp kurių yra vienas tipiškai egiptietiško stiliaus ir pastatytas apie V a.pr.m.e.
