Daugelis žmonių niekada nėra matę kokias komplikacijas sukelia tymai ir nematant šių baisių fizinių priminimų (likę randai, aklumas ir kt.), yra gana sunku objektyviai įvertinti vakcinacijos riziką ir jos naudą.

Anksčiau žmonės griežtai laikėsi vakcinacijos tvarkaraščio, bet šiandien vis daugiau žmonių abejoja vakcinų reikalingumu.

„Vakcinos yra savo sėkmės aukos“, - sako mikrobiologas Brian’as Poole’as. „Jie [skiepai] yra tokie veiksmingi, kad dauguma žmonių tiesiog nesusiduria su tomis ligomis, kurių leidžia išvengti skiepijimas. Mes turime iš naujo atkreipti žmonių dėmesį į tas ligas ir jų keliamus pavojus.“

Brian’o mintis yra visiškai teisinga. Elementari logika leidžia manyti, kad emocinis priminimas apie kylančias grėsmes yra geresnis pasirinkimas už grafikų bei lentelių rodymą žmonėms.

Tačiau pakeisti žmonių nuomonę yra ne taip jau lengva ir mūsų sprendimai skiepytis ar ne gali būti labai įvairūs ir sudėtingi. Veikiami ne tik asmeninių, bet ir kultūrinių veiksnių.

Norėdami patikrinti ar emocinis priminimas apie „nemadingas“ ligas duotų naudos, tyrėjai iš Bringhamo Youngo universiteto (JAV) paprašė 56 studentų pagalbos, kurie prisipažino abejojantys vakcinų nauda.

Mokslininkams rasti tokių studentų tikriausiai nebuvo labai sunku, nes daugelis jų yra kilę iš Jutos, kur ypač žemas pasiskiepijusių rodiklis.

Tyrime taip pat dalyvavo 369 studentai, kurie išreiškė pasitikintis vakcinomis ir joms pritariantis. Visi tyrimo dalyviai buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes ir dar papildomai įtraukta nemažai savanorių.

Pusė tyrimo dalyvių kalbėjosi su asmenimis, kuriems diagnozuota autoimuninė liga, o kita pusė dalyvių bendravo su žmonėmis, sirgusiais ligomis, kurių buvo galima išvengti, jei jie būtų pasiskiepiję.

Abi tyrimo grupės uždavė tuos pačius devynis klausimus ir siekė gauti informacijos apie ligos tipą, jos poveikį gyvenimo kokybei, šeimai ir ekonominei gerovei. Atsakymai kai kuriems studentams padarė gana didelę įtaką.

„Net ir stiprūs nuskausminamieji nesumažino jos skausmo. Mėnesius ji negalėjo išeiti iš namų. Skausmas buvo toks stiprus, kad ji atsidūrė klinikose ir medikai į jos stuburą leido steroidinius nuskausminamuosius“, - tyrėjams teigė vienas studentas, bendravęs su vėjaraupių sukeltomis komplikacijomis kovojusią moterimi.

Sekančiame tyrimo etape mokslininkai iš naujo įvertino tyrimo dalyvių požiūrį į vakcinas.

Iš 19-os asmenų, kurie savo studijų programoje neturėjo disciplinos, susijusios su skiepais, ir kurie kalbėjosi su asmenimis, sirgusiais liga, kurios galima buvo išvengti pasiskiepijus, 13 studentų (arba beveik 70 proc.) apsigalvojo ir jau nebuvo nusiteikę priešiškai skiepų atžvilgiu.

Tyrimas parodė, kad studijos, susijusios su skiepais, taip pat davė teigiamą efektą ir prieš tai abejoję skiepų nauda, 5 studentai po šio studijų kurso pakeitė savo nuomonę.

Žinoma, tokie skaičiai nesukelia žemės drebėjimo, bet svarbu nepamiršti, kad tyrimas apėmė gana ribotą ir potencialiai specifinę demografinę grupę.

Tačiau tyrėjai teigia, jog asmeniniai žmonių pasakojimai yra efektyvus būdas pakeisti žmonių nuomonei ir kontroliuoti ligos plitimą. „Jei jūsų tikslas yra paveikti žmonių sprendimus dėl vakcinų, šis procesas [pokalbiai su sirgusiais asmenimis] yra geresnis bandymas kovoti su prieš skiepus plintančia informacija“, - sako Poole’as.

Belieka tikėtis, kad surasti ką nors, kas vieną dieną galėtų papasakoti tokių istorijų, bus jau neįmanoma. Plačiau su tyrimo rezultatais galite moksliniame žurnale Vaccines.

Komentarai ()