Kaip žmonės išsisuka iš pavojingų situacijų? Pirmą kartą nustatyta, kaip stresas tiesiog žaibiškai mūsų smegenyse nutiesia naujas komunikacijos linijas ()
Su stresinėmis situacijomis žmonės susiduria kasdien. Reikia skubėti laiku užbaigti darbus, vėluojate į susitikimus, genda automobiliai, serga vaikai ir viskas vienu metu. Tačiau prie streso žmogus niekada nepripranta ir mūsų smegenims tai yra sudėtingas išbandymas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai nustatė, kad stresinėse situacijose smegenyse išskiriamas noradrenalinas, kuris rekonfigūruoja komunikaciją tarp didžiųjų neuronų tinklų. Tai yra gamtos mums suteiktas pranašumas. Patekus į rizikingą situaciją, sureaguoti turime iš karto. Šiais laikais tai gali būti neišvengiamas eismo įvykis, o gamtoje - plėšrūno puolimas.
Tokiose pavojingose situacijose svarbu reaguoti greitai - nuo to priklauso išgyvenimas. Norint išvengti grėsmės, būtina įvertinti aplinką. Tam reikia greitos komunikacijos tarp skirtingų smegenų regionų. Mokslininkai iki šiol negalėjo suprasti, kaip smegenys taip greitai sukuria šias funkcines komunikacijos linijas, leidžiančias įvertinti grėsmę, suvokti aplinkos faktorius ir priimti sprendimą. Bandymai su žmonėmis parodė, kad stresinėse situacijose mūsų smegenys išskiria noradrenaliną, kuris yra neurotransmiteris, todėl jis ir tapo tyrimų taikiniu.
Noradrenalino tyrimai žmonių smegenyse yra sudėtingas klausimas. Manipuliuoti šia medžiaga yra tiesiog neįmanoma nepažeidžiant eksperimento subjekto sveikatos. Todėl dabar Šveicarijos mokslininkai atliko tyrimus su gyvūnais. Jie padėjo nustatyti, kad noradrenalinas pats savaime padeda sudaryti ryšius tarp skirtingų smegenų reigionų.
Mokslininkai panaudojo naujausius genetinius metodus, kad stimuliuotų pelių smegenis, versdami jas išskirti daugiau noradrenalino. Tuomet pasitelkę magnetinio rezonanso tomografiją mokslininkai stebėjo, kaip greitai noradrenalinas keičia jungtis tarp skirtingų smegenų regionų. Ypač suaktyvėjo tos smegenų sritys, kurios yra atsakingos už klausą, regą ir kitus pojūčius.
Ilgalaikis noradrenalino poveikis nėra žinomas. Įprastai stresinėse situacijose žmogus privalo reaguoti labai greitai. Pokyčiai įvyksta ne tik smegenyse. Padažnėja širdies ritmas, pasikeičia žmogaus nuotaika, kyla noras pasitraukti arba kovoti. Visi šie pokyčiai leidžia per akimirką įvertinti situaciją ir priimti sprendimą. Žmonės tai vadina refleksu ir jis įvyksta taip greitai, kad vėliau net neįmanoma paaiškinti, kaip buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas.
Ralio lenktynininkas per plauką išvengia ne vietoje palikto automobilio. Pagalvoti, ką daryti, tiesiog buvo neįmanoma. Žinoma, tam prireikė ir sėkmės, tačiau taip pat akivaizdu, kad vairuotojas reagavo.
Lygiai taip reaguojate ir jūs, kai virtuvėje išmetate peilį. Per akimirką jūs nemąstydami nusprendžiate, ar jį gaudyti, ar patraukti pėdas, ar nereaguoti visiškai. Noradrenalinas leidžia šiuos sprendimus priimti labai greitai.