Neįtikėtinas medicinos proveržis - ateityje po transplantacijų nebereikės slopinti imuniteto ()
Mūsų imuninė sistema įprastai mus saugo nuo virusų ir bakterijų, tačiau kartais jos darbas yra nepageidaujamas. Po organų ar audinių persodinimo žmonėms tenka gerti imunitetą slopinančius vaistus, kad neprasidėtų atmetimo reakcija. Tačiau dabar Minesotos universiteto mokslininkai surado būdą, kaip imuninę sistemą išmokyti pripažinti naują audinį kaip savą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši problema yra išties ūmi. Tol, kol nebuvo išrasti imunitetą slopinantys vaistai, persodinimai apskritai nebuvo įmanomi. Dabar žmonėms tenka nuolat vartoti medikamentus, kad tik organizmas neatmestų naujo organo ar audinio. Tai yra didelė problema, nes kartu didėja ir pavojingų infekcijų ir net vėžio rizika. Toks šalutinis poveikis žmogų paveikia ir psichologiškai - imuninę sistemą slopinančius vaistus vartojantys žmonės dažnai bijo keliauti, vengia susitikimų su draugais. Galiausiai, patys vaistai su laiku praranda savo veiksmingumą ir pacientas gali vis tiek prarasti persodintus audinius.
Tačiau visa tai ateityje gali pasikeisti. Mokslininkai primatams persodino endokrininį kasos audinį, o po 21 dienos nutrauko imuninę sistemą slopinančių vaistų kursą. Bandomieji gyvūnai ir toliau gyveno įprastą gyvenimą. Žinoma, tai pasiekti nebuvo taip paprasta.
Peteris Medawaras dar prieš 65 metus įrodė, kad įmanoma sukurti toleranciją persodintiems audiniams ir organams. Už šį darbą mokslininkas gavo Nobelio premiją, tačiau toliau bandymų su pelėmis tuomet pasistūmėta nebuvo. Tiesa, buvo vykdomi ir klinikiniai bandymai, tačiau jų rezultatai nebuvo idealūs. Dabar Minesotos universiteto mokslininkai sugalvojo, kaip priversti imuninę sistemą pripažinti persodintus audinius kaip savus. Geriausia tai, kad bandymai atlikti su primatais, o tai reiškia, jog tikimybė, jog metodas suveiks ir su žmonėmis, yra didžiulė.
Naujasis metodas yra paremtas donoro baltųjų kraujo ląstelių modifikacija. Laboratorijoje apdorotos ląstelės yra suleidžiamos į recipiento kūną maždaug savaitė prieš operaciją ir dar kartą po jos. Taip imuninė sistema yra tarsi perprogramuojama, supažindinama su nauju audiniu. Imuninę sistemą slopinantys vaistai vis tiek turi būti vartojami, tačiau jau ne tokį ilgą laiką - jų kursą galima užbaigti maždaug per mėnesį po operacijos.
Šis pasiekimas atvers duris naujos kartos pirmojo tipo diabeto gydymui. Persodintos endokrininės kasos ląstelės padėtų pagerinti tūkstančių žmonių būklę ir gyvenimo kokybę. Mokslininkai atviri - šis pasiekimas leis perkelti transplantacijas į visiškai naują erą. Kadangi bandymai su primatais buvo labai sėkmingi, dabar mokslininkai žvalgosi galimybių pradėti klinikinius bandymus su žmonėmis.