Posakis „jaučiuosi taip, tarsi širdis tuoj iššoks“ daugumai tikriausiai ne tik girdėtas, bet ir ne kartą patirtas. Iš tiesų, širdies permušimus, pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Justo Simonavičiaus, patiria kone kiekvienas. Vis dėlto tai nereiškia, kad dažnai juos jaučiant reikia numoti ranka, nes kartais tai gali perspėti apie rimtas ligas.

Didžiausias priešas – nervinė įtampa

„Žmonės labai įvairiai įvardina širdies permušimus. Vieni – kad širdis daužosi, kiti, kad ji stabteli ir vėl pradeda plakti, plaka neritmiškai, būna, kad kakle pajaustas širdies dūžis užgniaužia kvapą. Šiuos simptomus skirtingais gyvenimo etapais pajaučia daugybė įvairaus amžiaus žmonių. Pastebėta, kad net apie 16 proc. į šeimos gydytoją besikreipiančių pacientų skundžiasi širdies plakimais“, – sakė kardiologas.

Norint tiksliai pasakyti, koks širdies ritmo sutrikimas sukelia plakimus, reikia patį sutrikimą užregistruoti elektrokardiogramoje. Vis dėlto labai dažnai tai tampa tikru galvosūkiu kardiologams. Mat širdies permušimai neretai pasireiškia epizodiškai, jie jaučiami tik tam tikru metu.

„Pavyzdžiui, vakare, kartą per savaitę ir pan. Vizito pas šeimos gydytoją metu asmuo gali nepatirti jokių širdies permušimų, o jau kitą dieną simptomai vėl gali varginti keletą valandų ar net ilgiau. Elektrokardiograma registruoja 5-10 sekundžių širdies veiklos epizodą ir dažnai nepavyksta aptikti to sutrikimo, kuris vargina žmogų“, – pasakojo J. Simonavičius.

O širdies plakimus galinčių nulemti ritmo sutrikimų yra pačių įvairiausių, pavyzdžiui, ekstrasistolija – papildomas širdies dūžis, kurio neturėtų būti. Kitas dūžis, po ištikusio papildomo, dažniausiai būna labai stiprus. Tokiu atveju žmogus jaučia juos abu.

„Pokalbio su pacientu metu, išklausęs nusiskundimus, plakimų pobūdį, išsiaiškinęs simptomų pasikartojimo dažnumą ir pasireiškimo aplinkybes, gydytojas gali preliminariai nuspręsti, kokia širdies aritmija vargina pacientą. Vis dėlto aritmijos neužfiksavus elektrokardiogramoje, tiksliai nustatyti, kuo sergama, negalima“, – kalbėjo medikas.

Pasak kardiologo, net ir visiškai sveika širdis įprastai per parą turi papildomų širdies susitraukimų ar net trumpų širdies ritmo sutrikimų. Įdomu tai, jog didelė dalis žmonių to nė nejaučia.

Atlikus visos paros širdies monitoravimo tyrimą, pasak mediko, matoma, kad keli šimtai permušimų per parą yra visiška norma. Tam tikrais atvejais, net ir iki 1000 permušimų per parą yra normalu.

„Širdies veikla dažnai priklauso nuo to, ką mes veikiame, ir kokie esame konkrečiu metu. Permušimus provokuoja įvairūs veiksniai: alkoholis, tabakas, įvairūs stimuliantai, energetiniai gėrimai, tam tikri vaistai, pavyzdžiui, tabletės slogai gydyti. Vienas pagrindinių veiksnių – nervinė įtampa“, – sakė J. Simonavičius.

Visiškai sveikose širdyse gali pagausėti permušimų, kai žmogus jaučia stresą, turi problemų darbe, nesusitvarko su savo emocijomis. Vienais atvejais jie jaučiami, kitais – ne.

„Praktikoje tenka sutikti pacientų, kurių kas trečias širdies dūžis yra permušimas. Tokiais atvejais gali būti, kad jų paroje net 30 tūkstančių ar daugiau, o žmogus nieko nejaučia. Tokia situacija gali būti nustatoma visiškai atsitiktinai, pavyzdžiui, užrašius elektrokardiogramą profilaktinio patikrinimo metu“, – kalbėjo gydytojas.

Sunerimti verta keliais atvejais

Pasak kardiologo, nesergant kitomis ligomis, širdies plakimai dažniausiai nėra pavojingas simptomas.

„Buvo darytas tyrimas, jame palyginti pacientai, kurie kreipėsi į gydytoją dėl širdies plakimų ir tie, kurie tokių simptomų nejaučia. Rezultatai parodė, kad abiejų grupių išgyvenamumo prognozė yra panaši“, – pasakojo medikas.

Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir nemažai širdies ligų yra labai pavojingos bei gali baigtis mirtimi.

„Sunerimti reikia keliais atvejais: jei širdies permušimai atsiranda žmonėms, kurių šeimose yra buvę staigių mirčių, jei žmogus patiria sąmonės netekimą – alpimą, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nesusijęs su širdies darbu. Taip pat tada, jei sergama kokia nors širdies liga, pavyzdžiui, yra įvykęs miokardo infarktas, diagnozuota įgimta širdies yda ar bet kokia širdies raumens liga“, – perspėjo J. Simonavičius.

Derėtų nepamiršti, kad širdies plakimo pojūtį gali sukelti ne tik širdies ligos. Neretai žmogus į šeimos gydytoją ar gydytoją kardiologą kreipiasi dėl širdies plakimų, o atlikus detalesnį ištyrimą paaiškėja, kad juos sukelia skydliaukės liga.

Pastebėta, kad žmonės, kurie kenčia nuo širdies permušimų, net ir tuomet, kai jie gerybiniai, turi žymiai blogesnę gyvenimo kokybę. Net ir nustačius, kad grėsmingos širdies ligos nėra, paciento tai dažnai nenuramina.

Mat širdies plakimo pojūtis sukelia mirties baimę, žmogus patiria lėtinį nerimą, tampa mažiau darbingas. Tokiu atveju veiksmingiausia priemone tampa psichoterapija ir panašius simptomus patiriančių pacientų savitarpio pagalbos grupės.

Jei vis dėlto nustatoma, kad permušimų skaičius paroje yra labai didelis, arba atlikus papildomus tyrimus diagnozuojama permušimus sukelianti širdies liga, dažnai prireikia vartoti širdies ritmą veikiančius vaistus.

Didelę dalį, ypač vyresnio amžiaus žmonių, vargina ir kiti lėtiniai ritmo sutrikimai.

„Yra dvi dažniausios širdies aritmijos – prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas. Mes, kardiologai, vadiname jas tikrosiomis aritmijomis, nes jos gali turėti pavojingų komplikacijų. Pagrindinė ir pati baisiausia – insultas. Jų metu širdies kamerose, kai nėra visaverčio susitraukimo, gali susidaryti trombai. Tada kyla rizika, jog jie išeis iš kamerų, nukeliaus iki galvos ir sukels insultą. Tokie pacientai dažnai tampa neįgalūs“, – sakė gydytojas.

Sergantieji prieširdžių virpėjimu ir prieširdžių plazdėjimu turi kruopščiai laikytis gydytojo rekomendacijų ir, jei gydytojas rekomendavo, vartoti krešumą slopinančius vaistus tam, kad išvengtų insulto.

Kai kurios aritmijos gali baigtis staigia mirtimi

Taigi, širdies ritmo sutrikimus galima skirstyti į dvi grupes – „gerybinius“, nutinkančius kiekvienam žmogui, ir tokius, kurie yra pavojingi ir reikalauja gydymo.

„Gerybiniai“ vertinami pagal tai, kiek yra papildomų dūžių, pavyzdžiui, jei yra keli šimtai per parą, situacija normali. Tačiau jei vėliau nutinka taip, jog trečdalis visų širdies dūžių yra permušimai, verta sunerimti, nes tai gali slėpti ligas ar nulemti širdies nepakankamumą.

Diagnozuojant ritmo sutrikimus ir jų priežastis daugiausiai informacijos suteikia 3 tyrimai: širdies echoskopija, elektrokardiograma ir visos paros elektrokardiograma (Holter tyrimas). Vis dėlto ne visi širdies plakimais besiskundžiantys pacientai turėtų būti nukreipiami pas kardiologą – labai dažnai užtenka šeimos gydytojo konsultacijos.

Jei širdies plakimus patiriančiam žmogui ima ryškėti dusulys, atsiranda kojų tinimas ar didelis bendras nuovargis, jis taip pat turėtų kuo skubiau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

„Greitąją pagalbą reikėtų kviesti tada, kai pasireiškia širdies ritmo sutrikimas, kurio dažnis yra labai didelis. Įprastai normalus žmogaus širdies susitraukimų dažnis yra tarp 60 ir 100 kartų per minutę. Jei jis ženkliai padidėja, reikėtų skubiai kreiptis į poliklinikoje budintį gydytoją. Nustatyti, kad širdis plaka per greitai nesunku, tiesiog reikia užčiuopti savo pulsą kakle. Jei savijauta bloga, sumažėja kraujospūdis – tampa mažesnis nei 100, aplinkiniai stebi, kad žmogui ima trikti sąmonė, sulėtėja bendravimas, ar jis netenka sąmonės, greitąją pagalbą kviesti reikėtų nedelsiant“, – kalbėjo J. Simonavičius.

Žmonėms, kurie skundžiasi gyvybei nepavojingais širdies sutrikimais, permušimais, dažniausiai gydymo nereikia. Tačiau kartais šie simptomai labai vargina, todėl blogėja gyvenimo kokybė, pacientas nuolat apie juos galvoja, negali susikaupti. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti antiaritminį gydymą.

Rimtesni širdies sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, dažniausiai reikalauja medikamentinio gydymo.

„Tam tikromis gyvybei pavojingomis aritmijomis dažniausiai serga pacientai, kurie yra patyrę miokardo infarktą, turi širdies nepakankamumą. Pavojingos aritmijos gali baigtis staigia paciento mirtimi, jos gydomos vaistais, nepriklausomai nuo to, ar jaučiami simptomai, ar ne. Kartais į žmogaus kūną tenka implantuoti defibriliatorių“, – sakė kardiologas.

Pavojų atpažinti gali tik gydytojas

„Kiekvienas širdies plakimus jaučiantis žmogus turėtų apie tai pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, nes tik jis yra kompetentingas atpažinti pavojaus požymius. Kaip ir minėjau – jei žmogų vargina alpimai, jei šeimoje yra staigių mirčių, jei nustatoma pokyčių kraujyje ar elektrokardiogramoje, verta sunerimti“, – pasakojo J. Simonavičius.

Žmonės, kuriuos dažnai vargina širdies plakimai, turėtų vengti simptomus provokuojančių veiksnių: kofeino, tabako, alkoholio, streso, neišsimiegojimo, naktinio darbo. Gydytojas pataria stengtis atrasti, kas kiekvienam žmogui sukelia tokį širdies darbą ir bandyti tai keisti.

„Pavojingi širdies ritmo sutrikimai dažniausiai yra laiku nekoreguotų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių rezultatas. Veikiant rizikos veiksniams žmogus suserga struktūrine širdies liga, o pastaroji nulemia ritmo sutrikimus. Prevencija nesudėtinga – visi bent kartą per metus turi tikrintis kraujospūdį, tik taip galima laiku pastebėti jo padidėjimą ir pradėti gydymą. Taip pat ir su cholesteroliu – jei žmogus koreguos padidėjusią cholesterolio koncentraciją, pagerindamas mitybos įpročius ar vartodamas medikamentus, atsisakys rūkymo, padidins fizinį aktyvumą – rizika, kad išsivystys širdies ritmo sutrikimai žymiai sumažės“, – patarė kardiologas.

Komentarai ()