Jei prieš jus stovėtų trys lietuvės moterys – bent viena iš jų savo gyvenime būtų vartojusi raminamuosius ar migdomuosius vaistus. Benzodiazepinų mūsų šalyje suvartojama maždaug 3 kartus daugiau nei Skandinavijoje, o, pasak psichiatro Algirdo Dambravos, tai yra didelė problema, mat raminamaisiais vaistais esame linkę smarkiai piktnaudžiauti ir vartoti juos ilgą laiką.

Greitas poveikis, greita ir priklausomybė

„Benzodiazepinai (toliau – BZD) yra vaistai, slopinantys centrinės nervų sistemos veiklą. Įsivaizduokime automobilį, jis turi greičio pedalą, jį paspaudus mes lekiame, skubame, nerimaujame, o paspaudus stabdžių pedalą viskas sustoja, aprimsta – panašiai veikia šie vaistai. Reikia prisiminti ir tai, kad vartojant ilgo veikimo BZD, išgėrus alkoholio, neretai viskas baigiasi labai liūdnai – mirtimi, todėl jų poveikio nuvertinti negalima“, – sakė psichiatras.

Pirmieji BZD buvo atrasti maždaug prieš 50 metų, tai buvo tikras perversmas, nes išstūmė anksčiau naudotus efektyvius, bet labai toksiškus barbitūratus.

Šie vaistai tapo labai populiarūs: mat BZD gali numalšinti nerimą labai greitai, per 30 min – 2 valandas pasiekiama maksimali koncentracija kraujo plazmoje. Palyginus su gydymu antidepresantais, pastarieji rezultatą duoda tik po kelių savaičių. Gydant psichoterapija, nepaisant to, kad pozityvus poveikis yra jaučiamas žymiai ilgiau, jo reikia laukti bent keletą mėnesių.

„Nors Lietuva šiuo metu stengiasi lygiuotis į Skandinavijos šalis, jose BZD suvartojama žymiai mažiau nei pas mus, net 2-3 kartus. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad kasdien šiuos vaistus vartoja apie 4 proc. Lietuvos gyventojų, tuo metu JAV maždaug 1 proc.“, – pasakojo A. Dambrava.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktame tyrime rezultatai parodė, kad Lietuvoje bent kartą raminamuosius ir migdomuosius vartojusių moterų yra 27 proc., vyrų 13 proc. Didesnis paplitimas užfiksuotas tarp vyresnių žmonių. Vidutinis amžius, kai žmogus pirmą kartą vartojo šių vaistų – 36 metai.

Pasak psichiatro, galime pasidžiaugti, kad jų vartojimas paskutiniais metais truputį mažėja, deja, šiek tiek kyla migdomųjų pardavimai.

„BZD skiriami dažniausiai tiems, kuriuos kankina nerimo sutrikimai. Dažnai iš atvykusių pacientų girdžiu, jog jiems neramu ir būtinai reikia vaistų, bet kartais reikia ir nepamiršti, kad nerimas yra natūralus žmogaus jausmas, kurį patiriame visi“, – kalbėjo gydytojas.
Vis dėlto, kai viskas pereina į toksinį ir traumuojantį nerimą, gydymas medikamentais tampa neišvengiamas. Taip pat priimti sprendimą juos skirti gydytojas gali pacientui kenčiant nuo miego sutrikimų, epilepsijos, alkoholio abstinencijos.

Medikus BZD skirti raginama tik tada, kai sutrikimai yra sunkūs, varginantys ir ribojantys veiklą. Prieš juos skiriant būtina pasakyti, kad kursas turi būti baigtinis ir jų vartojimas turės būti nutrauktas.
„Staiga nutraukus šiuos vaistus, grįžta visi simptomai, kartais net su didesnėmis problemomis, nei buvo iki tol. Nerimui malšinti juos galima skirti ne ilgiau nei 8-12 savaičių, miego sutrikimams ne ilgiau nei 4 sav. Kartais skiriama ir ilgiau, nes kiekvienas žmogus labai individualus, tačiau tam reikia situacijos įvertinimo, aprašytų indikacijų ir pagrindimo“, – sakė A. Dambrava.

Nutraukiant benzodiazepinus svarbiausia viena taisyklė

Pasak psichiatro, vis dažniau į Lietuvą atkeliauja BZD su opioidais, tačiau toks vaistas labai pavojingas, nes gali sukelti dideles problemas – kvėpavimo sustojimą, komą. Amerikoje ir Kanadoje šie vaistai skiriami laisviau, bet A. Dambrava ragina nesuklysti.

Vartojant BZD būtina įspėti pacientą dėl vairavimo, ypač, jei vartojami ir kiti medikamentai, nes pasireiškia slopinamasis poveikis. Kartais pacientams reikia griežtai uždrausti vairuoti tokioje būsenoje, nes vaistas lėtina reakcijos greitį.

„Būna, jog išgėrus BZD, kuriam laikui dingsta atmintis, todėl po jų vartojimo rekomenduojama bent 7-8 valandas pamiegoti“, – sakė psichiatras.

Viena iš pagrindinių komplikacijų – galima priklausomybė, jei vartojama ilgiau nei 4-6 savaites. Dėl vaistų atpalaiduojančio poveikio raumenims bei migdymo, kyla didelė rizika nelaimingiems atsitikimams vairuojant ar krentant. Tai itin pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, nes jie tokiais atvejais patiria daug kaulų lūžių.

„Svarbiausia taisyklė – vaistus nutraukti galima tik palaipsniui ir tai yra labai svarbu. Tačiau visada dėl to patiriame nemažą pasipriešinimą, turime daug aiškinti, kodėl reikia daryti būtent taip. Kuo lėčiau mažinamos dozės, tuo viskas būna geriau, kartais siūloma BZD pakeisti į ilgo veikimo, kad nebūtų didelio pojūčio. Taip pat rekomenduojama, kad tą patį pacientą gydytų vienas sveikatos priežiūros specialistas. Deja, dabar taip retai būna, pacientai dažnai mėgsta keisti gydytojus“, – sakė psichiatras.

A. Dambrava tiki, jog labai svarbu stengtis mokyti žmones, kaip kovoti su nerimu ir nemiga, nes kartais vaistai nėra būtini. Taip pat svarbu pripažinti, jog vaistų nutraukimas gali sukelti papildomą stresą. Gydytojas sako, kad pacientus tai tarsi nuramina, jie supranta, jog psichiatras jų pusėje.
Nereikėtų pamiršti ir skatinti sunkesniais atvejais kreiptis į toksikologijos centrus, pakalbėti apie tai su artimaisiais. Jei žmogus nori kreiptis į priklausomybių centrą, pasidomėti, ar šis centras turi patirties su BZD nutraukimo simptomais kamuojamais žmonėmis.

„Siūloma nenutraukti dviejų priklausomybių vienu metu, pavyzdžiui, nutraukus BZD, tuo pat metu nemesti rūkyti, o tik atsikračius pirmosios priklausomybės, imtis kitos. Jei nemigos ar nerimo forma nėra sudėtinga, tikrai rekomenduoju žolinius preparatus. Pats Hipokratas vartojo tokius preparatus ir gyveno labai ilgai, be to, jų vartojimo trukmė neribojama“, – patarė A. Dambrava.

Komentarai ()