Kaip Amazonės gentys džiovindavo galvą: reikėdavo nuimti galvą nuo kaklo, nudirti odą, užsiūti burną bei šnerves, o tada prasidėdavo virimas ()
Ekvadoro mokslininkai tiria mumifikuotą Amazonės kario kaukolę, tikėdamiesi atskleisti makabriškos priešispaninėje kultūroje paplitusios galvų džiovinimo praktikos paslaptis. Manoma, kad džiovinta galva, vadinama „tsanta“, yra šuarų – vietinės Ekvadoro genties – palikimas. Mumifikuota galva kone šimtą metų buvo laikoma Vatikane, o 2017 m. sugrąžinta Ekvadorui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie šį priešispaninėje kultūroje vyravusį paprotį vis dar ne viskas yra žinoma.
Norint gauti „tsantą“, reikėjo atlikti unikalų mumifikavimo procesą.
Pasak tyrėjų, visų pirma reikėdavo nuimti galvą nuo kaklo, nudirti odą ir užsiūti burną bei šnerves. Tam, kad nupjauta galva susitrauktų, ją reikėdavo išvirti – taip ji gerokai sumažėdavo. Tada ji buvo džiovinama apdėjus karštais akmenimis ir smėliu, kuriuo galva po to buvo aplipdoma, kad išliktų žmogaus bruožai.
Tyrėjai, atliekantys mumifikuotos galvos išsaugojimo darbus, paėmė jos DNR mėginius, vėliau „tsanta“ bus eksponuojama Pumapungo“ muziejuje.
Nėra nurodyta, koks tikslus mumifikuotos galvos amžius.
„Su dideliu nusivylimu yra tekę stebėti, kaip „tsantos“ – Pietų Amerikos, kai kurios konkrečiai Ekvadoro paveldo objektai – yra parduodamos aukcionuose tarptautinės bendruomenės akivaizdoje. Taigi, yra daug pavojų, egzistuoja juodoji kultūros paveldo rinka, su kuria visi turime kovoti“, – teigia Nacionalinio kultūros paveldo instituto direktorius Joaquinas Moscoso.
Archeologai mano, kad kumščio dydžio mumifikuota galva buvo šuarų genties karo trofėjus. Tikėta, kad išdžiovintoje galvoje išlieka sugauta kritusiųjų dvasia.