Autuno miestelis prieš žiurkes - net sunku patikėti, kad tai buvo tikras teisminis procesas ()
Kaip ir dauguma miestų, 1508 metais Prancūzijos miestelis Autunas kentėjo nuo mažų ir įkyrių graužikų, tačiau jie sugalvojo itin keistą būdą kaip su jais kovoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kadangi žiurkės naikino pasėlius bei darė kitokius „nusikaltimus“, miestų gyventojai ir įvairiausi religiniai lyderiai laikėsi nuomonės, kad žiurkės – tai šėtono įsikūnijimas ir, kad jas reikia sunaikinti.
Štai popiežius Leonas XIII netgi sugalvojo gyvūnų egzorcizmą, o Lozanos (Šveicarija) vyskupas oficialiai prakeikė šiuos graužikus, panaudodamas ekskomunikacijos procesą.
Buvo sugalvotas netgi žodis zoolatrija, kuris reiškė gyvūnų garbinimą, o jo pasekėjai buvo persekiojami ir teisiami.
Ilgainiui žiurkes imtos deginti, jos taip pat būdavo užkasamos gyvos arba nukirsdinamos už tam tikrus „nusikaltimus“.
Prancūzijoje veikė ir baudžiamieji gyvūnų teismai, štai Falaise mieste esantis senas gobelenas rodo, kad 1386 metais kiaulė buvo teisiama už kūdikio nužudymą.
1508 metais Autuano miestelis nusprendė, kad tą patį reikia pradėti daryti ir su žiurkėmis.
Teisme buvo nurodomi net bylos pavadinimai, pavyzdžiui, „Autuno miestelis prieš žiurkes, sunaikinusias vietinių ūkininkų miežių pasėlius“.
Žiurkės buvo teisiamos 1146 metais pastatytoje Autuno katedroje, kuri yra centrinė miesto dalis.
Tiesa, žiurkės turėjo ir advokatus, vienas iš tokių – Barthelemėjus de Chasseneuzas. Žiurkių teismas, atsiradęs 1480 metais ir išnykęs 1541 metais, buvo tik nedidelis žingsnis į priekį šio advokato karjeroje, tačiau bet kokiu atveju B.Chasseneuzas savo darbe išliko profesionalus ir susikaupęs.
Pirmąją teismo dieną žiurkės nepasirodė.
Advokatas pažymėjo, kad bet kokiu atveju šaukimas yra negaliojantis, kadangi jo klientai gyvena ne grupėse, o po vieną. Anot jo, kiekvienam jo atstovaujamajam turėtų būti įteikti šaukimai asmeniškai.
Teisėjas arba teisėjai (nėra žinoma, kiek jų buvo) sutiko su advokatu ir liepė šaukimas išplatinti ant visų kaimyninių miestelių bažnyčių (greičiausiai kažkur prie pat žemės, kad žiurkės galėtų perskaityti).
Tačiau antrojo posėdžio metu žiurkės vis tiek nepasirodė.
B.Chassenuezas pateikė argumentą, kad kelias iki Autuno teismo rūmų žiurkėms yra gana pavojingas, kadangi pakeliui jos gali sutikti kačių, šunų ar priešiškai nusiteikusių žmonių.
Kitaip tariant, jo klientams buvo nesaugu dalyvauti teismo posėdžiuose.
1508 metais įstatymai numatė, kad jeigu kaltinamajam negali būti užtikrinamas saugumas dalyvauti teismo posėdžiuose ir gintis nuo kaltinimų, jie neturėtų būti įpareigojami dalyvauti teismo posėdžiuose ir gali nepaklusti įstatymui dėl privalomo kaltinamojo dalyvavimo.
Nors nėra tikslių istorinių įrašų, kaip baigėsi ši byla, teisės istorikai mano, kad žiurkės tikriausiai buvo išteisintos.
Bet kokiu atveju istorijos įrašus papildė informacija apie pirmąjį gyvūnų teismą, o taip pat ir apie pirmąjį gyvūnų advokatą – B.Chassenuezą.
Parengta pagal „Duhaime“.
