43 žmonių smegenų tyrimas parodė, kodėl mes persigalvojame ir elgiamės rizikingai - kam to iš tikro reikia ir būtinas dalyką, ką turite padaryti, jei norite priimti apgalvotą sprendimą ()
Žmonės yra labai nepastovūs gyvūnai. Vieną akimirką mes esame priėmę vienokį sprendimą, tačiau jau po poros akimirkų persigalvojame. Kartais žmogus, kuris viską daro apgalvotai, ima ir pasielgia rizikingai. Kodėl taip yra? Mokslininkai iš Londono universiteto koledžo teigia, kad taip gali būti dėl iki šiol netirtų smegenų ciklų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažnai atsiduriame situacijose, iš kurių yra tik dvi išeitys - saugioji ir rizikinga. Įprastai rinktumėmės saugiąją išeitį, tačiau kartais imame ir surizikuojame, net jei galimas atlygis nėra toks įspūdingas. Kodėl taip yra?
Šiame naujame tyrime dalyvavo 43 žmonės. Jiems teko gultis į magnetinio rezonanso aparatą ir čia atlikti kelias su rizika susijusias užduotis. Iš esmės, jie galėjo rinktis tarp saugumo (laimėti nedidelę sumą pinigų) ir rizikos (laimėti žymiai daugiau pinigų ar negauti nieko). Tuo pat metu mokslininkai stebėjo dalyvių smegenų aktyvumą.
Šįkart dėmesio centre atsidūrė vidurinių smegenų dalis, kurioje yra daugiausia dopamino receptorių. Mokslininkai pastebėjo, kad aktyvumas čia tai staiga pakyla, tai nukrenta, nepriklausomai nuo to, ar žmogus ką nors daro. Tai neabejotinai yra susiję su dopamino koncentracija, nes šis cheminis junginys yra neuromediatorius. Jau anksčiau pastebėta, kad dopaminas gali būti siejamas su rizikingu elgesiu, todėl dabar ta nedidelė vidurinių smegenų sritis su aukšta dopamino receptorių koncentracija ir atsidūrė mokslininkų dėmesio centre.
Tyrėjai pastebėjo, kad kai šio vidurinių smegenų regiono aktyvumas buvo žemas, žmonės dažniau rinkosi rizikingą elgesį. Tuo tarpu kai ši sritis buvo aktyviausia, jie elgėsi saugiau. Aktyvumo šuoliai čia yra susiję su dopamino koncentracija, kuri keičiasi kas kelias minutes. Taigi, norėdami priimti geriausią sprendimą turėtumėte ne tik gerai, bet ir ilgai pagalvoti - leisdami savo smegenims pereiti visą šį ciklą geriau sąmoningai pasirinksite kuriuo keliu eiti - saugiu ar rizikingu.
Įdomu tai, kad šis procesas nėra kažkokia klaida - jis mums yra naudingas ir reikalingas. Robbas Rutledge'as, vyriausiasis tyrimo autorius, paaiškino: „Mūsų smegenys greičiausiai šiuos procesus išsivystė tam, kad nebūtume tokie nuspėjami ir geriau prisitaikytume prie besikeičiančio pasaulio“.
Gamtoje nuspėjami gyvūnai žūva pirmiausia. Pavyzdžiui, norėdami pasprukti nuo plėšrūnų ar kitų žmonių, jūs dažnai rinktumėtės tarp saugesnio ir rizikingesnio kelio. Jei visada bėgtume saugiuoju keliu, jūsų elgesys būtų perprastas, o jūs pats - perkastas tikrąja to žodžio prasme. Ir dabar, kai esame visiškai pasitraukę iš laukinės gamtos maisto grandinės, nenuspėjamumas gali praversti - spontaniškai priimami sprendimai gali padėti pelnyti svarbias pozicijas ar išvengti problemų.