Archeologai šiaurinėje Peru dalyje, prie Huančako pakrantės, Per La Libertad regione atkasė dviejų nykštukinių kašalotų liekanas. Manoma, kad banginiai yra aukos, paliktos paslaptingosios Močės civilizacijos, kuriai gali būti 1500 metų. Šie radiniai parodo senovės civilizaciją naujoje šviesoje.

Archeologų komanda, dirbanti Huančako archeologinio projekto pagrindu, banginių liekanas atrado Huaca de los Sacrificios radimvietėje – masinių paauglių ir suaugusiųjų aukojimo vietoje, esančioje archeologinėje Pampa La Cruz vietovėje.

Močės kultūra, pastačiusi didžiausią plūktinę piramidę Šiaurės ir Pietų Amerikoje – Močės Saulės piramidę – vystėsi šiaurinėje Peru pakrantėje netoli dabartinio trečio pagal dydį šalies miesto Truchiljo.

Jis klestėjo upės slėnio oazėse nuo 100 iki 800 mūsų eros metų. Archeologas Ferenas Castillo sako, kad aukos ten buvo sudėtos prieš statant šventyklą jūrų dievybei garbinti. Po paauglių ir suaugusių žmonių palaikais kartu su nykštukinių kašalotų liekanomis buvo rastos ir kitų jūros gyvūnų liekanos, tarp jų – ryklių, rajų, tunų ir kt.

„Šie gyvūnai buvo pavaizduoti mitinėje jūrinės žvejybos scenoje, mes jų nemažai matėme Močės kultūros ikonografijoje, kur buvo vaizduojami į jūrą išplaukę žmonės, medžiojantys šias jūrų būtybes. Dabar mes spėjame, kad gyvūnai buvo paaukoti šios šventyklos statybų pradžiai“, – sako archeologas.

Močės civilizaciją po to nukariavo ir pakeitė Čimu civilizacija – pastaroji yra žinoma dėl sudėtingų drėkinimo sistemų ir dėl to, kad pastatė Čan Čaną – vieną iš didžiausių nedegtų plytų miestų.

Čimu savo ruožtu nukariavo inkai, pastatę civilizaciją, kuri nusidriekė nuo Ramiojo vandenyno pakrantės iki Čilės, ir yra geriausiai žinoma dėl Maču Pikču tvirtovės pietinėje Peru dalyje. Inkų valdymas staigiai nutrūko ketvirtajame šešiolikto amžiaus dešimtmetyje, kai juos užkariavo ispanų konkistadorai.

Komentarai (1)