Ispanijoje iš nuslūgusių vandenų iškilo senovinis megalitinis kompleksas, panašus į garsųjį Anglijos Stounhendžą: jei per dvi savaites nebus imtasi veiksmų, jis gali vėl išnykti amžiams (Video) ()
Ispanijoje iš nuslūgusių vandenų iškilo senovinis megalitinis kompleksas, panašus į garsųjį Anglijos Stounhendžą – tačiau jei per dvi savaites nebus imtasi veiksmų, jis gali vėl išnykti amžiams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuslūgę rezervuaro, esančio šalia Kasereso miesto Ispanijoje, vandenys atskleidė senovinį bronzos amžiaus akmenų statinį, datuojamą antruoju ir trečiuoju tūkstantmečiais pr.m.e. – statinį, kuris, manoma, turėjo ceremoninę paskirtį. Ši didžiulė 144 stovinčių akmenų konstrukcija su penkių metrų skersmens ovaliu kambariu ir 21 metro ilgio koridoriumi yra vadinama „Dolmen de Guadalperal“ – o archeologai žino, kad ją prieš du tūkstantmečius ją apgriovė Romos kareiviai.
Ši teritorija buvo stipriai apleista iki praėjusio šimtmečio trečiojo dešimtmečio, kai vokiečių kunigas ir archeologas Hugo Obermaieris dvejus metus skyrė akmenų atkasimui, o visi surasti turtai buvo išsiųsti į Vokietiją, kur buvo eksponuojami Miuncheno muziejuje. Radimvietė buvo užtvindyta po to, kai jau Franko Ispanijos (nacionalistų eros) metu 1963 m. buvo pastatyta užtvanka, kad būtų sukurtas naujas vandens rezervuaras.
Senovinis gyvatiškasis sergėtojas
Kai kurie megalitai siekia dviejų metrų aukštį ir juose iškaltos stilizuotos gyvatės – o pagrindinė priežastis, kodėl statinys estetine prasme primena Anglijos Stounhendžą, yra ta, kad, manoma, abi vietos buvo saulės garbinimo šventyklos.
„La Vanguardia“ straipsnyje, kuriame pasakojama apie 144 megalitus ir ovalią kamerą, pranešama, kad koridoriaus gale buvo aptiktas menhyras (stačias akmuo) su išraižyta gyvate – ir keli puodeliai.
Kultūrinės asociacijos „Raíces de Peralêda“ vadovas Angelas Castaño sako, kad gyvatė buvo „drakonas, kuris saugo brangenybes, šventos zonos sergėtojas“ – zonos, kuri buvo svarbi religiškai ir ekonomiškai, nes sutampa su Alarzo brasta per Tacho (arba Težo) upę, kuri savo ruožtu buvo svarbi strategiškai.
Ispanijos dienraščio „The Local“ pranešime teigiama, kad „Raíces de Peralêda“ aktyviai „kovoja siekdama išsaugoti akmenis“, o grupės vadovas Angelas Castaño pasakoja: „Mes užaugome girdėdami legendą apie lobį, paslėptą po ežero vandeniu, ir dabar pagaliau galime jį pamatyti“. Dabar jis sako, kad jo komanda „lenktyniauja prieš laiką“ – kad išsaugotų 144 akmenis prieš prasidedant liūtims.
Vienas seniausių pasaulio žemėlapių
Turbūt įdomiausias viso to aspektas yra tas, kad pasak straipsnio „El Espanol“, A.Castaño“ mano, kad „Ispanijos Stounhendžas slepia menhyrą su tūkstantmečiu Tacho upės žemėlapiu“, kurį jis laiko „vienu seniausių pasaulio žemėlapių“ – tačiau tai dar turi patvirtinti Ekstremadūros autonominis regionas ir Vyriausybė.
Jei megalitiniame paminkle, pastatytame maždaug prieš 4000–5000 metų, išgraviruota ilga vingiuota linija iš tikrųjų atitiktų Tacho upės vingius šiame rajone, Ispanijos žurnalistai sako, kad tai būtų „neįkainojamos istorinės reikšmės atradimas“.
A.Castaño sugretino galimo menhyro žemėlapio eskizą su Tacho upės žemėlapiu iki rezervuaro atsiradimo – ir panašumas iš tiesų yra gana išskirtinis bei leidžiantis manyti, kad istorinės asociacijos vadovas gali būti teisus, o linijos ant raižyto akmens iš tiesų gali būti daug daugiau nei paprastas atsitiktinumas.
Bet ar tai seniausias žemėlapis pasaulyje – parodys tik laikas.
