Katino klonavimas kainavo 35 000 dolerių – bet savininkas džiūgauja. Kodėl? ()
Daugeliui žmonių augintiniai tampa itin didele jų gyvenimo dalimi, o jų netekus jaučiamės tarsi netekę geriausio draugo. Štai vienas Kinijos pilietis Huangas Yu, praradęs savo 2,5 metų britų trumpaplaukį katiną, vardu Garlic (liet. česnakas), jautėsi lygiai taip pat – tačiau sugalvojo gana neįprastą būdą jį susigrąžinti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
H.Yu kreipėsi į Pekine įsikūrusią „Cue Sinogene“ kompaniją, kuri užsiima augintinių klonavimu. Ši kompanija jau yra klonavusi daugiau nei 40 šunų – tarp jų ir pirmąjį klonuotą policijos šunį. Tiesa, gyvūnų somatinių ląstelių klonavimas yra pakankamai nauja technologija, todėl vis dar pasitaiko nemažai įvairiausių iššūkių, o ypač – klonuojant kates.
„Kačių reprodukcinės ir fiziologinės savybės skiriasi nuo kitų gyvūnų. Jos yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, turinčių indukcinę ovuliaciją – tai reiškia, kad jų ovuliacija vyksta tik tada, kai katė susikergia su katinu. Būtent dėl tokios savybės kates klonuoti yra sunku, o šis atvejis yra vienas iš nedaugelio pavykusių“, – teigė veterinarė Shi Zhensheng.
Po beveik metus trukusių pastangų, embrionas buvo perkeltas į surogatinę katę, kuri išnešiojo kačiuką 66 dienas. Garlic 2.0 gimė šių metų liepos 21 dieną, o jo somatinės ląstelės visiškai atitiko pirmosios katės ląsteles. Mokslininkai sako, kad šį kačiuką stebėjo apie mėnesį, tačiau nepastebėjo jokių sutrikimų. Kitaip sakant, šis kačiukas niekuo nesiskiria nuo kitų.
Visa procedūra Garlic šeimininkui kainavo 250 000 juanių arba 35 000 dolerių. Tiesa, H.Yu sako, kad tokius pinigus mokėti verta, kadangi žmogus gauna galimybę vėl iš naujo džiaugtis savo mylimu augintiniu. Tuo tarpu kompanija, įsikūrusi Pietų Korėjoje, siūlo savo šunį „prikelti“ už 100 000 dolerių.
„Jo vardo nekeisiu, jis ir toliau bus Garlic, mat širdyje visada jaučiau, kad klonuotas kačiukas tarsi pratęsia senojo gyvenimą“, – teigė H.Yu.
Žinoma, vyras pripažįsta, kad pasiilgs savo senojo katino, kuris mirė nuo nežinomos ligos – tačiau naujasis kačiukas šį liūdesį itin sumažina.
„Manau, kad kiekvienas šeimininkas nuspręs klonuoti savo augintinį dėl kitokių priežasčių. Kiekviena katė yra išskirtinė ir kiekviena iš jų turi savo charakterį“, – sakė H.Yu.
Praėjusių metų statistika rodo, kad 22 mln. Kinijos gyventojų augina apie 40 mln. kačių. Jei bent dalis šių žmonių nuspręstų klonuoti savo augintinį – kompanijoms, kurios teikia tokią paslaugą, tai atneštų labai didelį pelną.
2018 metais Kinijos biologai sėkmingai klonavo ir dvi makakas – tai pirmasis atvejis, kai buvo klonuoti primatų būriui priklausantys gyvūnai. Tiesa, viskas ties čia nesibaigia, kai kurie mokslininkai vis dar deda dideles pastangas ir bando klonuoti jau labai seniai išnykusį gauruotąjį mamutą – tuo tarpu mokslininkai Sibire bando klonuoti 40 000 metų senumo kumeliuką.
Tiesa, gyvūnų klonavimas gali pasitarnauti ir kitose srityse: pavyzdžiui, nykstančių rūšių išsaugojime. Jei mokslininkai klonuotų kai kuriuos nykstančios rūšies individus – tai padidintų tikimybę, kad populiacija padidės. „Cue Sinogene“ kompanija sako, kad greitu metu planuoja klonuoti arklinių šeimos gyvūnus ir pašto karvelius.
Parengta pagal „IFLScience“.
