Kiek kainuoja malda? JAV mokslininkai nusprendė tai išsiaiškinti (2)
JAV atlikto tyrimo autoriai teigia, kad krikščionys yra linkę sumokėti, kad už juos būtų meldžiamasi, o ateistai sumokės, kad tik maldų išvengtų, skelbia „The Guardian“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiais laikais viskas turi savo kainą, o jei ne, ekonomistai vis tiek ją nustatys. Mokslininkams JAV kilo mintis išsiaiškinti, kiek šiais sunkiais laikais kainuoja maldos.
Tyrėjai nenustatė vienos universalios kainos visiems tikintiems ir netikintiems, o išsiaiškino, kaip su pinigais elgtųsi krikščionys ir ateistai.
Eksperimentui vadovavo Linda Thunstrom, Wyomingo universiteto profesorė. „Mane labiausiai nustebino tai, kad ateistai ir agnostikai yra pasirengę sumokėti, kad tik niekas už juos nesimelstų“, – sakė ji.
Mokslininkei ir jos kolegei iš Ohajo universiteto mintis įvertinti maldas ir užuojatas pinigais kilo stebint garsių žmonių išreiškiamas užuojatas po įvairių nelaimių ir katastrofų. Jos norėjo išsiaiškinti, ar, pavyzdžiui, politikų užuojautos, žmonėms yra vertingos.
Jų tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Tyrėjos apklausė 436 Šiaurės Karolinos gyventojus. Būtent ši valstija labiausiai nukentėjo nuo uragano praėjusiais metais.
Eksperimento dalyviams duota po 5 dolerius. Tada paklausta, kiek iš šių pinigų jie atiduotų, kad už juos pasimelstų nepažįstami žmonės, kuriuos mokslininkai per socialinius tinklus pakvietė dalyvauti tyrime. Kai eksperimento dalyvis sugalvodavo sumą, nepažįstamasis gaudavo raštelį, kuriame aprašoma sunki eksperimento dalyvio padėtis ir prašoma už jį pasimelsti.
Kunigo maldos buvo vidutiniškai įvertintos 7,17 dolerio. Paprasto krikščionio maldos buvo pigesnės ir kainavo 3,27 dolerio. Tiek už maldas sumokėtų krikščionys. Tyrėjai naudojo statistinius modelius, kad įvertintų kainas, viršijančias turimus 5 dolerius.
Ateistai ir agnostikai vengė užuojautų ir maldų. Vidutiniškai jie buvo pasirengę sumokėti dvasininkui 1,66 dolerio, kad jis už juos nesimelstų, ir daugiau nei dvigubai daugiau (3,54 dolerio) sumokėtų, kad už juos nesimelstų kiti krikščionys.
Vieši asmenys tragedijų metu vis dažniau susilaukia kritikos dėl savo kalbų. Jų pasisakymuose dominuoja žodžiai „maldos“, „mintys“, „užuojautos“.
Harvardo teisės profesorius Cassas Sunsteinas, kuris buvo Informacijos ir reguliavimo reikalų tarnybos vadovas prezidentaujant Barackui Obamai, tyrimą pavadino „stipriu ir galingu“.
Po 2017 m. masinių šaudynių Las Vegase daugybė JAV politikų susilaukė kritikos, kad nesiima ryžtingų veiksmų griežtinant ginklų prekybos kontrolės įstatymus. Spaudoje buvo rašoma, kad viskas, ką gali politikai, tai tik siųsti „maldas ir užuojautas“.
Tyrimo autorė Linda Thunstrom teigia, kad atliktas eksperimentas rodo, jog maldos ir užuojautos kai kuriems žmonėms turi realią vertę, o kitiems ne. Mokslininkė rekomenduoja politikams, kurie kreipiasi į netikinčių žmonių bendruomenes, nenaudoti tokių frazių, kaip „Melsiuos kartu su jumis“ ar „Mano mintys ir maldos“.
