Istoriniai Italijos įrašai rodo, kad didžiausią pandemiją istorijoje galėjo sukelti biologinis ginklas: ar tai iš tikro gali būti tiesa? ()
Gabrielius de Mussis iš Pjačencos (Italija) XIV a. aprašė, kaip miestą apgulę mongolai svaidė maru užsikrėtusių žmonių lavonus. Galima sakyti, kad tokiu būdu jie panaudojo savotišką biologinį ginklą – tai pirmasis toks įrašas istorijoje, tačiau ar ši italo istorija tikrai yra tiksli?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš tiesų tai apkrėstų žmonių lavonų mėtymas yra jau gana sena idėja. Manoma, kad XIV a. ligos plito būtent tokiu būdu, todėl idėja, kad piktas mongolas liepė svaidyti maru užsikrėtusių žmonių lavonus į priešus, yra visai reali. Be to, pagal tuo metu mongolų turėtas technologijas – tai yra ir visai įmanoma.
Kaip faktas dažnai yra naudojama ir kita G.Mussis mintis, savo istorijoje jis rašo, kad biologinio ginklo panaudojimas Kafoje (dabartinėje Feodosijoje) lėmė maro protrūkį, kurio metu mirė milijonai žmonių. Na, tiesa yra šiek tiek kitokia. Mes žinome, kad maras, dar žinomas kaip „juodoji mirtis“ Vakarų Europą pasiekė iš Krymo prekybinių uostų, todėl nėra jokios priežasties sieti maro protrūkį su biologine ataka Kafoje.
Mongolai kontroliavo daugybę uostų Krymo regione, o infekcija greitai po juos išplito. Marą nešiojančios žiurkės galėjo nesunkiai pasiekti Italiją pasislėpusios laivuose, o iš Krymo į Italiją plaukiantys jūreiviai galėjo būti pirmieji ligos nešiotojai.
Nepaisant to, kaip maras pasiekė Vakarų Europą – jo pasekmės buvo pražūtingos. Visoje Europoje mirė daugybė žmonių, o prasta sanitarinė situacija viduramžių miestuose leido šiai ligai išplisti žaibišku greičiu. To meto žmonės galvojo, kad ateina pasaulio pabaiga. Žinoma, pasaulis ties tuo nesibaigė, bet gerokai pasikeitė.
Iki maro protrūkio Europoje jau gyveno labai daug žmonių, dėl ko kentėjo valstiečiai ir įsivyravo vergija. Išmirus milžiniškam skaičiui žmonių – išgyvenę suprato, kad už savo darbą gali prašyti daug didesnių pinigų. Kartu su tuo atsirado ir naujos dirbamos žemės, kad leido viduramžių valstiečiams palikti savo nuolatines gyvenvietes ir ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų kitur.
Maro metu Europoje pasikeitė ir kultūra. Žmonės suprato, kad mirties akivaizdoje jie visi yra lygūs. Dėl to šią idėją menininkai ėmė vaizduoti savo darbuose – jie primindavo, kad tiek turtingas, tiek vargšas, tiek dvasininkas ar valstietis anksčiau ar vėliau mirs.
Tiesa, tokie pakitimai sukėlė nemažai socialinių pokyčių – valstiečiai ėmė rengti sukilimus Vakarų Europoje dėl vergovės įstatymų ir ilgainiui privertė panaikinti žmonių išnaudojimą.
Parengta pagal „History Collection“.
