Spalio 7-ąją paskelbta, kad Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko mokslininkams: Williamui G. Kaelinui, Greggui L. Semenza ir Peteriui J. Ratcliffeui. Įvertintas šių mokslininkų tyrimas aiškinantis, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prie jo prisitaiko.

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininko dr. Arvydo Kanopkos, šių metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatų paskelbimas jį itin maloniai nustebino.

„Noriu pasidžiaugti, kad šių metų nugalėtojai yra tikrai verti apdovanojimo. Tačiau tai ne tik mano profesinis, bet ir asmeninis džiaugsmas, nes vieną iš apdovanotųjų pažįstu asmeniškai. Su iškiliu D. Britanijos mokslininku seru Peteriu Ratcliffe‘u esame dalyvavę kartu vykdant įvairiausius europinius projektus. Be to, mes buvome vienintelė mokslininkų grupė iš Lietuvos, kuri dirbo su šiuo D. Britanijos mokslininku“, – atskleidžia dr. A. Kanopka.

Pasak dr. A. Kanopkos, šio mokslininko bei jo kolegų atradimai, už kuriuos ir skirta Nobelio premija – išties svarbus žingsnis ieškant naujų ginklų vėžio bei kitų ligų gydyme.

„Pirmieji šių mokslininkų tyrimai padėjo pagrindą tolesniems kolegų darbams, analizuojantiems ląstelėse dėl sumažėjusio deguonies kiekio aplinkoje (hipoksijos) vykstančius pokyčius”, – sakė jis.

„Nobelio premiją gavusių mokslininkų atradimai atvėrė kelią naujoms strategijoms kovoti su mažakraujyste, vėžiu. Be to, jeigu pradžioje didžiausias dėmesys buvo skiriamas hipoksijos tyrimui onkologinių ligų atvejais, tai šiuo metu pradedamas atrasti ryšys tarp pokyčių dėl hipoksijos ir kitų susirgimų tokių kaip plaučių, smegenų, širdies ir kitos ligos“, – pabrėžė dr. A. Kanopka.

Pasak VU GMC mokslininko, būtent pirmadienį Nobelio premija įvertinti mokslininkai pastebėjo, kad vėžinio auglio viduje esančios ląstelės egzistuoja sumažėjusio deguonies sąlygomis.

„Šių mokslininkų tyrimai padėjo pagrindus suvokimui, kaip deguonies kiekio aplinkoje koncentracijos veikia ląstelių metabolizmą ir fiziologines funkcijas. Mokslininkai suprato, kad deguonies trūkumas yra veiksnys, sąlygojantis genų, kurių produktai padeda ląstelėms išgyventi nepalankiomis sąlygomis, aktyvaciją”, – atskleidė dr. A. Kanopka.

Pasak dr. A. Kanopkos, šių mokslininkų atradimai skatina naujų gydymo metodų kūrimą gydant sunkias ligas. „Jau yra pradėti sintetinių junginių bandymai. Šie junginiai neleidžia vėžinėms ląstelėms tapti hipoksinėms, kas savo ruožtu leidžia sumažinti metastazių išplitimo tikimybę. Ir nors kol kas šis metodas dar netaikomas medicinoje, yra tik bandymų sferoje, tačiau jis leidžia tikėtis, kad ateityje šio metodo pagalba bus galima lengviau kovoti su onkologinėmis ligomis“ – sakė dr. A. Kanopka.

Komentarai ()