Nuo senatvinės silpnaprotystės kenčia ne tik pagyvenę žmonės. Pastarais metais medikai pastebi, kad šis susirgimas vis jaunėja. Kartais jis prasideda net nuo 45–55 metų.

Psichines problemas būna sunku atpažinti, tai gali padaryti tik specialistas. Ir vis dėlto egzistuoja svarbūs „įspėjamieji signalai“, kurie gali priversti susirūpinti.

Interesų ir pomėgių praradimas

Žinoma, toks požymis gali pasireikšti daug kam. Kai apatija, nesidomėjimas gyvenimu būna trumpalaikiai, jie priskiriami depresinėms nuotaikoms. Jeigu pastebite, kad jums ar artimam žmogui vis dažniai užeina tokios nuotaikos, reikia susirūpinti. Svarbus ženklas gali būti tai, kad žmogus apsileidžia, nustoja rūpintis savimi, nebepaiso įprastų higienos taisyklių, o jo interesai susitraukia iki gulėjimo namuose ant sofos ir televizoriaus žiūrėjimo. Visi įvykiai nustoja žadinti emocijas ir kelti susidomėjimą.

Užmaršumas ir nesugebėjimas susikoncentruoti

Jeigu negalite prisiminti, ar išeidami užrakinote duris arba kur padėjote telefoną, tai gali būti senatvinio marazmo požymis. Jį galima nustatyti ir pagal kitus simptomus. Pavyzdžiui, kai trumpalaikės atminties sutrikimai pasidaro sistemingi, tai jau rimta priežastis sunerimti. Jeigu reguliariai pastebite savo užmaršumą ir išsiblaškymą, reikia kreiptis į gydytoją. Prie šių simptomų gali prisidėti laiko pojūčio praradimas ir nesiorientavimas erdvėje.

Dažna nuotaikų kaita

Žinoma, tokie atvejai gali pasitaikyti kiekvienam. Kelti aliarmą būtina, kai šis simptomas pasireiškia nuolat ir būna ryškus. Kai žmogus suserga demencija, pasikeičia net jo asmeninės savybės. Pavyzdžiui, jis gali būti nepatenkintas, o po minutės pasidaryti agresyvus ir nervingas. Gali pasitaikyti panikos priepuoliai be jokios akivaizdžios priežasties. Taip pat tokiam žmogui bus būdingas staigus intelekto smukimas ir „savo asmeninės realybės“ susikūrimas.

Šaltinis: Mednauka.net

Komentarai (2)