Visatos erdvės forma gali būti visai kitokia, nei mes įsivaizdavome ir gali tekti pakeisti praktiškai viską, ką manome žiną apie kosmosą (35)
Keliauk pakankamai toli ir grįši ten, iš kur atėjai, tikriausiai manė Magelanas prieš leisdamasis į kelionę aplink Žemę. Nauji Planck kosmoso observatorijos duomenų tyrimai rodo, kad ir visatos erdvė gali būti ne plokščia, o rutulio formos. Tai reiškia, kad reikia pakeisti praktiškai viską, ką manome žiną apie kosmosą arba, tai, kad plokščiažemininkų svaičiojimai įkyrėjo net kosmologams…
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Plancko observatorija nuo 2009 iki 2013 metų fiksavo kosminį mikrobangų foną, Didžiojo Sprogimo švieso likučius.
Vieni stebėjimų duomenys parodė, kad yra daugiau gravitacinio lęšiavimo – šviesos ištempimo dėl masyvių kūnų sukeliamos erdvėlaikio deformacijos – nei tikėtasi. Trys tyrėjai iš Manchesterio universiteto, La Sapienza universiteto Romoje ir Sorbonnos universiteto – Eleonora Di Valentino, Alessandro Melchiorri ir Joseph Silk – skaičiavimais, taip gali būti dėl to, kad visata kitokios formos, nei manoma.
Visi kiti kosmologiniai duomenys rodo, kad visata plokščia, kaip popieriaus lapas. Šie Planck matavimai rodo, kad ji gali būti „uždara“, sferinė, tai yra jei pakankamai toli keliautume viena kryptimi grįžtume į ten, iš kur pradėjome kelionę. Taip yra, nes papildomas lęšiavimas implikuoja, kad tamsiosios materijos yra dar daugiau ir visata sudaro baigtino dydžio sferą, o ne begalinį lapą.
Remiantis šiais stebėjimais, 41 kartą labiau tikėtina, kad visata yra uždara, o ne plokščia. „Tai yra tiksliausi kosmologiniai duomenys ir iš jųš ryškėja kitoks vaizdas,” sako Melchiorri.
Jei visata iš tiesų uždara, kiltų daug bėdų mūsų supratimui apie kosmosą. Kita kosmologinė mįslė – šalia esanti visatos dalis atrodo besiplečianti sparčiau nei turėtų. Standartiniu kosmologiniu modeliu, preziumuojančiu plokščią visatą, tai paaiškinti sunku, ir komanda paskaičiavo, kad sferinėje visatoje tai atlikti dar sunkiau, kartu su keliais kitais dar nepaaiškintais kosminiais neatitikimais. Viskas taip blogai, kad jie vadina tai „kosmologine krize“.
„Uždaroje visatoje šios anomalijos dar rimtesnės, nei manėme,” sako Melchiorri. „Jei niekas nedera, privalome gerai permąstyti mūsų visatos formavimosi modelius.”
Įprastame visatos formavimosi aiškinime yra periodas iškart po Didžiojo Sprogimo, vadinamas infliacija, kai visata sparčiai plėtėsi. Iš dabartinio infliacijos modelio natūraliai kyla plokščia visata, tad, jei visata iš tiesų yra uždara, reikėtų keisti modelį.
„Reikia naujo modelio, ir kol kas nežinome, kokio,” sako Melchiorri. Niekas dar nesugalvojo, kaip suderinti šiuos Plancko stebėjimus su daugeliu nesutampančių kosmologinių matavimų, o kai kurie iš jų netgi yra kituose tos pačios Planck observatorijos duomenyse.
Tiesą sakant, visi kiti kosmologiniai matavimai rodo, kad visata ploščia. Nėra kitų stebėjimų, kurie verstų manyti, kad kosmosas iš tiesų yra uždaras, ir gali būti, kad šie Plancko observatorijos matavimai tėra statistinė fluktuacija.
„Jei tai tiesa, mūsų supratimą apie visatą tai pakeistų iš esmės,” sako David Spergel iš Princetono universiteto. „Tai iš tiesų labai svarbus teiginys, bet nesu tikras, kad duomenys jį remia. Iš tiesų, sakyčiau, kad įrodymai labiau byloją jo nenaudai.”
Daugiau duomenų per keliz kitus metus parodys, ar šią anomaliją reikia vertinti rimtai, ar tai tiesiog statistinė fluktuacija, sako Spergelis. Čilėje dabar statoma Simons observatorija galės išmatuoti gravitacinį lęšiavimą dar tiksliau nei Plancko observatorija, ir tai turėtų išspręsti kosmologinės krizės egzistavimo klausimą.
Leah Crane
www.newscientist.com
Žurnalo nuoroda:Nature Astronomy, DOI: 10.1038/s41550-019-0906-9