Jezero kraterio paviršiaus lobynai: kodėl juo taip susidomėjo NASA ()
Naujausias NASA marsaeigis Mars 2020 į Raudonąją planetą išskris kitąmet, o nusileis 2021 metų vasarį. Jo nusileidimo vieta – Jezero krateris, kuriame matoma senovinės upės delta bei kadaise egzistavusio ežero pėdsakai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime pristatyta detaliausia kraterio paviršiaus struktūrų ir cheminės sudėties analizė, atlikta remiantis Mars Reconnaissance Orbiter duomenimis.
Jau seniau buvo žinoma, kad krateryje yra daug karbonatų – tai buvo viena iš pagrindinių jo pasirinkimo priežasčių – bet dabar paaiškėjo, kad kai kur karbonatų koncentracija yra gerokai didesnė, nei manyta. Jame yra nuosėdų juostų, kurios greičiausiai žymi kadaise egzistavusio ir po truputį nusekusio ežero krantą.
Tokios karbonatų nuosėdos Žemėje dažnai turi daugybę fosilijų. Tarp tų fosilijų dažnai pasitaiko stromatolitai – melsvabakterių fosilijų sluoksniai. Aišku, nėra jokios garantijos, kad panašių fosilijų yra ir Marse, bet tokios vietos, kaip Jezero krateris, yra tinkamiausios fosilijų paieškoms.
Taip pat upės deltoje aptikta hidruotų silikatų – tai vėlgi mineralai, kuriuose Žemėje randama mikroorganizmų fosilijų.
Net jei gyvybės pėdsakų Marse nerasime, Jezero kraterio paviršiaus mineralai turėtų suteikti daugybę žinių apie Marso atmosferos pokyčius tolimoje praeityje.
Tyrimo rezultatai publikuojami Icarus.
