Ar mes išnaikinome neandertaliečius? Naujas tyrimas neigia populiarią hipotezę (5)
Jie išnyko maždaug prieš 40 000 metų. Nepaisant turtingos kultūros, tvirtos anatomijos ir daugybės panašumų į mus, neandertaliečiai dingo nuo žemės paviršiaus. Kodėl?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl priežasčių buvo diskutuojama ilgai – ir kilo daugybė hipotezių, leidžiančių manyti, kad konkurencija su potencialiai pranašesniais anatomiškai moderniais žmonėmis (AMŽ) paskatino neandertaliečių išnykimą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad galbūt taip ir nebuvo.
„Ar neandertaliečiai dingo dėl mūsų? – klausia biologijos mokslų inžinierius ir filosofas Kristas Vaesenas iš Eindhoveno technologijos universiteto Nyderlanduose. – Šis tyrimas sako, kad ne. Rūšies išnykimą lėmė prasta demografinė sėkmė“.
Savo tyrime K.Vaesenas su komanda atliko įvairių pradinių dydžių neandertaliečių bendruomenių (nuo 50 asmenų iki 100, 500, 1000 ar 5000) populiacijos modeliavimą, ignoruodami hipotetinę konkurenciją su tiesioginiais šiuolaikinių žmonių protėviais.
Nors konflikto poveikis buvo atmestas, tyrėjai į savo modeliavimą įtraukė tris elementus, kurie, kaip žinoma, daro didelį poveikį mažoms populiacijoms.
Šie elementai – tai kraujomaiša, Ali (angl. Alee) efektas (biologinis reiškinys, kai nedidelė populiacija vidutinę grupės fizinę būklę paverčia prastesne) ir ir stochastiškumas: atsitiktiniai demografiniai gimimų, mirčių ir lyties santykio svyravimai, dėl kurių mažesnės grupės atsiduria nepalankioje padėtyje.
Pasak mokslininkų, vien šių veiksnių – jau nekalbant apie bet kokius hipotetinius susirėmimus su kitais senovės žmonėmis kovose dėl išteklių – pakako, kad neandertaliečiai per 10 000 metų išnyktų.
„Mūsų rezultatai patvirtina hipotezę, kad neandertaliečių išnykimas galėjo nutikti vien dėl demografinių veiksnių – tai yra tik dėl vidinių veiksnių, veikiančių mažose populiacijose, – tyrimo išvadose teigia mokslininkai. – Mūsų rezultatai atitinka scenarijų, kai maža neandertaliečių populiacija išlieka kelis tūkstančius metų, o tada, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, išnyksta.“
Ir atrodo, šie rezultatai pasitvirtina, – atsižvelgiant į tai, kokios kadaise buvo mažos senovės žmonių populiacijos, rašo „Science Alert“. Manoma, kad neandertaliečių buvo tik tūkstančiai, o populiacijos piko metu – tik nuo 5000 iki 70 000 individų.
Bet mokslininkų komanda spėja, kad anatomiškai modernūs žmonės vis dėlto galėjo prisidėti prie natūralaus neandertaliečių išnykimo – tik ne konkuruodami dėl išteklių, o seksualiai (kaip gerai žinome, neandertaliečiai ir AMŽ kryžminosi).
Kitaip sakant, dėl kryžminimosi su AMŽ neandertaliečiai turėjo mažiau galimybių išlaikyti savo jau menką, susilpnėjusią ir genetiškai pažeidžiamą populiaciją.
Tad apibendrinant – modernieji žmonės (t. y. mūsų rūšis, homo sapiens sapiens) tik paspartino neandertaliečių nykimo procesą, bet nebuvo jo priežastimi.
