Bauginantis faktas: 45 000 ligos istorijų tyrimas rodo, kad jei dažote plaukus, net 60 proc. padidėja vėžio rizika ()
Moterims, nuolat dažančioms plaukus ilgalaikiais dažais, iki 60 proc. padidėja krūties vėžio rizika, rašoma moksliniame tyrime, publikuotame leidinyje „International Journal of Cancer“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 45 000 moterų ligos istorijas ir pastebėjo sąsają tarp plaukų dažymo ir krūties vėžio atvejų, rašoma newsweek.com. Tai buvo ypač akivaizdu juodaodžių moterų grupėje. Tyrimas grįstas tam tikrais pavyzdžiais ir tendencijomis, kurie nėra tiesioginiai įrodymai, vis tik tyrėjams kilo minčių, kad daugelio moterų naudojamuose grožio srities produktuose gali būti kancerogeninių medžiagų.
„Rezultatai manęs nenustebino, – „Newsweek“ sakė onkologas, epidemiologas iš Hopkinso-Kimmelio vėžio centro Otisas W. Brawley. – Daugelis iš mūsų nerimavome, kad chemikalai, ypač ilgalaikiuose plaukų dažuose ir plaukų stiprinimo priemonėse, gali sukelti vėžį.“ Tyrėjai pastebėjo, kad reguliariai plaukus dažiusioms tyrimo dalyvėms krūties vėžio rizika padidėjo 7 kartus.
Plaukus dažiusioms juodaodėms krūties vėžio rizika padidėjo žymiai daugiau – net 45 proc. Be to, dažnai – vieną ar daugiau kartų per 5–8 savaites – dažančioms plaukus juodaodėms moterims vėžio rizika padidėjo 60 proc. Vėžio rizika padidėjo 7 proc. pastoviai plaukus dažančioms baltaodėms moterims ir 9 proc. dažnai plaukus dažančioms baltaodėms moterims.
Paaiškėjo, kad skirtingų spalvų plaukų dažų poveikis skirtingas. Dažiusioms plaukus tamsiais dažais juodaodėms moterims krūties vėžio rizika padidėjo 51 proc., o baltaodėms – 8 proc. Naudojusioms šviesius plaukų dažus juodaodėms krūties vėžio grėsmė padidėjo 46 proc., o baltaodėms moterims – 12 proc.
Kol kas neaišku, kodėl dažų poveikis skirtingų rasių atstovėms yra nevienodas. Tyrėjų spėjimu, tai gali lemti skirtingi naudojimo būdai, o gal skirtingos plaukų dažų gamybos technologijos juodaodėms ir baltaodėms moterims. Tyrimo autoriai paminėjo, kad ankstesnio tyrimo duomenimis, plaukų dažuose juodaodėms gali būti didesnis vidaus sekrecijos liaukoms kenkiančių chemikalų kiekis.
„Juodaodės moterys ir taip priklauso didesnei krūties vėžio rizikos grupei, sunku nustatyti tikslią sąsają su plaukų priežiūros produktais, – sakė medicinos mokslų daktarė, krūtų operacijų skyriaus vadovė Niujorko „Mount Sinai West“ klinikoje Stephanie Bernik. – Taip sakydama, manau, kad tyrimas pateikė užtektinai įrodymų inicijuoti kitą tyrimą, kuriame būtų tiriamas šis vienas veiksnys. Tada įsitikintume, ar yra didesnė vėžio rizika. Nors ir reikalingi išsamesni tyrimai, šiuo metu įspėčiau pacientes – gali būti, kad plaukų dažymas didina [krūties] vėžio riziką.“
Tyrėjai taip pat pastebėjo ryšį tarp krūties vėžio ir cheminių plaukų tiesinimo priemonių. Tiesa, jie pabrėžė – šiai teorijai pagrįsti būtini nuodugnesni tyrimai (jau buvo atlikta tyrimų, parodžiusių, kad plaukų tiesinimo priemonės nedidina krūtų vėžio rizikos – str. autorių past.).
Kita vertus, pirmajame tyrime pastebėta pasikartojanti tendencija visų rasių moterims – toms, kurios kartą per 5–8 savaites ar dažniau naudojo chemines plaukų tiesinimo priemones, krūties vėžio rizika padidėjo 30 proc. Tyrimo autoriai pabrėžė – tai aktualiau juodaodėms moterims, nes jos dažniau nei baltosios rasės atstovės naudoja chemines plaukų tiesinimo priemones.
NIEHS instituto Epidemiologijos padalinio vadovė, mokslų daktarė Dale Sandler, taip pat dalyvavusi tyrime, teigė, kad žmonės reguliariai naudoja ir daugiau kancerogeninių cheminių medžiagų. O. W. Brawley (jis – buvęs Amerikos vėžio draugijos medicinos srities vadovas ir mokslinis patarėjas) pataria moterims atsargiai naudoti plaukų dažus ir chemines tiesinimo priemones.
Jis akcentavo ir daugiau veiksnių, didinančių vėžio riziką: „Sakyčiau, kad nutukimas, per didelio kalorijų kiekio vartojimas, menkas fizinis aktyvumas kelia kur kas didesnę krūties vėžio riziką tiek juodaodėms, tiek baltaodėms moterims.“
Vėžio tyrimų instituto Epidemiologijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Michaelas Jonesas teigė: „Dar anksti, remiantis vien šiuo tyrimu, užtikrintai teikti rekomendacijas, reikalingi išsamesni tyrimai. Visą medžiagą turi įvertinti ekspertų grupės, jos turi surinkti įrodymus, kad galėtų pateikti rekomendacijas.“
Jis pabrėžė, kad tyrimas turi šiokių tokių trūkumų, nes buvo skirtas tam tikrai grupei – dalyvauti jame buvo pakviestos moterys, kurios turi „krūties vėžiu sergančią seserį, taigi išvados nebūtinai pasitvirtintų platesnei moterų populiacijai – tam reikia daugiau patvirtinimų“.
Padidėjusios vėžio rizikos nepastebėta plaukų nedažančioms moterims ir toms, kurios dažo plaukus nuplaunamomis dažomosiomis priemonėmis arba pusiau ilgalaikiais dažais. Tyrimo autoriai išanalizavo 46 000 35–74 m. amžiaus moterų iš „Sisters Study“ bendruomenės sveikatos duomenis. Tai bendruomenei priklauso moterys, turinčios artimą giminaitę, mirusią nuo krūties vėžio.
Tyrimui naudota ir vėlesnių maždaug aštuonerių metų laikotarpio, kuriuo buvo identifikuoti 2 794 vėžio atvejai, informacija.