Ištyrė, kokį stulbinamą poveikį sveikatai turi toks maitinimosi režimas: jokio apribojimo, bet valgoma tik 10 valandų per parą ()
Chaotiški valgymo įpročiai sukelia daugybė sveikatos problemų. Manoma, kad jie prisideda prie diabeto vystymosi, nutukimo ir net širdies ligų. Todėl daugybė žmonių imasi protarpinio badavimo - valgo tik labai trumpame laiko tarpe. Mokslininkai teigia, kad tai padeda numesti svorio, tačiau ar tikrai reikia badauti? Kas nutiktų jei valgytume tik 10 valandų per parą?
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonės valgo labai chaotiškai. Vos pakilę eina pavalgyti, tuomet užkandžiauja iki pietų, tada geria arbatą, valgo vakarienę, o apie vidurnaktį vėl nori valgyti, todėl vėl užkandžiauja. Kodėl? Nes galime! Mums nereikia išeiti iš namų, kad pavalgytume. Nereikia net pasistengti - maistas visada yra lengvai pasiekiamas. Tačiau mokslininkai primena, kad tai nėra natūralu.
Kiekviena mūsų organizmo sistema, kiekviena ląstelė turi savo vidinį laikrodį ir ritmą. Yra laikas dirbti (virškinti, tiekti maistines medžiagas), tačiau yra laikas ir ilsėtis. Nuolat valgydami atimate šią galimybę iš savo kūno. Tai kada tada valgyti? Mokslininkai mano, kad badauti nebūtina - tiesiog apsiribokite 10 valandų per parą.
Salko biologinių studijų instituto mokslininkai pakvietė 19 žmonių dalyvauti tyrime. Jie 12 savaičių turėjo laikytis šios dietos - kasdien valgyti tik 10 valandų lange. Kada valgyti, jie galėjo pasirinkti patys. Visi dalyviai sirgo metaboliniu sindromu ir buvo aukštoje antrojo tipo diabeto rizikos grupėje. Metabolinis sindromas diagnozuojamas, kai pacientas skundžiasi bent 3 iš šių simptomų: nutukimas, aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujo spaudimas, didelė liemens apimtis, sutrikęs metabolizmas.
Dalyviai laikėsi naujo mitybos režimo, nes tai nebuvo sunku, nors kai kurie pripažino kartais valgę 11 valandų ar padarę dienos pertrauką. Jie galėjo pasirinkti, kurias 10 valandų jie gali valgyti. Jei pavalgė pusryčius anksčiau, anksčiau valgė ir vakarienę. O jei vakare turėjo planų, pusryčius atidėjo. Dalyviai neėmė sportuoti ir nepadidino savo įprasto fizinio aktyvumo.
Visi dalyviai po 12 savaičių pranešė apie vieną akivaizdų pagerėjimą - jie ėmė geriau miegoti. Jie taip pat numetė šiek tiek svorio, pagerėjo cholesterolio rodikliai, nukrito per aukštas kraujo spaudimas. Kai kurie tyrimo dalyviai netgi sumažino vartojamų vaistų dozes.
Pagerėjimas buvo akivaizdus. Ir, pabrėšime, tyrimo dalyviai nesportavo, nebandė naujų vaistų ir neėmė valgyti daugiau sveiko maisto. Jiems taip pat nebuvo leista praleisti pusryčių.
Pasibaigus tyrimui, dalyviai galėjo sugrįžti prie bet kokio mitybos ritmo, koks jims atrodo tinkamas. Praėjus 15 mėnesių, mokslininkai vėl su jais susisiekė ir sužinojo, kad 5 iš 19 dalyvių ir toliau laikosi 10 valandų valgymo principo. Šie žmonės labai paprastai nustūmė diabeto grėsmę ir tapo sveikesni.
Mokslininkai pripažįsta, kad šis tyrimas buvo labai mažas - 19 dalyvių yra niekai. Taigi, planuojama jau artimoje ateityje paleisti platesnio masto tyrimą. Taip pat bus bandoma sužinoti, ar tokį poveikį turėtų ir kitokie valgymo režimai. Pavyzdžiui, valgymas 8 arba 12 valandų.