Pornografija egzistuoja nuo neatmenamų laikų ir keičiasi atsirandant vis naujoms terpėms. Išsiveržusio Vezuvijaus ugnikalnio sugriautoje Pompėjoje buvo rasta šimtai atviras seksualinio pobūdžio scenas vaizduojančių freskų ir skulptūrų.

Atsiradus internetui, pornografijos populiarumas pasiekė neregėtas aukštumas. Didžiausios pasaulyje nemokamos pornografijos svetainės „Pornhub“ apsilankymų skaičius vien 2018 m. viršijo 33,5 mlrd., rašoma sciencealert.com.

Mokslas tik pradeda atskleisti neurologinę pornografijos žiūrėjimo žalą, tačiau jau dabar aišku, kad vis gausesnės auditorijos psichikos sveikata ir lytinis gyvenimas patiria katastrofinį neigiamą poveikį.

Nuo depresijos iki erekcijos sutrikimų – regis, pornografija keičia mūsų neuronų tinklus ir sukelia siaubingus padarinius. Pornografinių vaizdo įrašų ypatybės juos daro itin stipriu dirgikliu, veikiančiu plastiškumą – smegenų savybę keistis ir prisitaikyti atsižvelgiant į potyrius.

Pridėkime palyginti lengvą pornografinio turinio pasiekiamumą bei anonimiškumą naudojantis internetu ir pamatysime, kad kaip niekada anksčiau esame pažeidžiami jo hiperstimuliuojamojo poveikio.

Pornografijos žala

Ilgainiui pornografija sukelia lytinius sutrikimus, ypač negebėjimą pasiekti erekciją ar orgazmą mylintis su gyvu partneriu. Taip pat nukenčia vedybinio gyvenimo kokybė ir atsidavimas antrajai pusei.

Bandydami paaiškinti šį poveikį, kai kurie mokslininkai nubrėžė paralelę tarp pornografijos žiūrėjimo ir piktnaudžiavimo tam tikromis medžiagomis. Mūsų smegenys evoliucionavo reaguoti į lytinį stimuliavimą išskirdamos dopaminą.

Šis neurotransmiteris, dažniausiai siejamas su atlygiu, taip pat yra atsakingas už prisiminimų ir informacijos išsaugojimą smegenyse. Tai reiškia, kad kai organizmui kažko reikia, pavyzdžiui, maisto ar sekso, smegenys prisimena, kur eiti arba ką daryti, norint patirti tą patį malonumą.

Užuot ieškoję seksualinio pasitenkinimo ar pilnatvės su romantiniu partneriu, žiūrėti pornografiją įpratę žmonės instinktyviai siekia savo telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių, kai kyla geismas. Be to, nenatūraliai stiprios atlygio ir malonumo emocijos sukelia nenatūraliai stiprius įpročius smegenyse. Psichiatras Normanas Doidge’as smulkiau paaiškino, kas vyksta:

„Pornografija tenkina visas išankstines neuroplastinių pokyčių sąlygas. Kai pornografijos kūrėjai giriasi, kad plečia nusistovėjusias ribas pristatydami naują, intensyvesnį turinį, jie nutyli, jog tiesiog privalo tai daryti, nes klientams ilgainiui išsivysto tolerancija vaizdinei medžiagai.“

Pornografinės scenos, kaip ir priklausomybę sukeliančios medžiagos, yra hiperstimuliuojamieji dirgikliai, priverčiantys smegenis išskirti neįprastai daug dopamino. Tai gali pažeisti dopamino atlygio sistemą ir paversti ją abejinga natūraliems malonumo šaltiniams. Štai kodėl pornografijos mėgėjams tampa sunkiau susijaudinti su gyvu partneriu.

Ne tik disfunkcijos

Atbukinta atlygio sistema sukuria puikias sąlygas lytinės funkcijos sutrikimams vystytis, tačiau neigiami padariniai jais nesibaigia. Tyrimų rezultatai rodo, kad dopamino perdavimo mechanizmo pokyčiai gali sukelti depresiją ir nerimą.

Iš dalies sutikdami su šiais pastebėjimais, pornografijos mėgėjai praneša apie dažnesnius depresijai būdingus simptomus, prastesnę gyvenimo kokybę ir psichikos sveikatą, palyginti su tais, kurie nežiūri pornografijos.

Dar vienas įtikinamas šių tyrimų argumentas – nuo pornografijos priklausomi žmonės jaučia didesnį pornografijos poreikį, nors galbūt konkrečiu metu jie ir nenori jos žiūrėti. Šis atotrūkis tarp noro ir mėgimo yra išsiderinusios atlygio sistemos skiriamasis požymis.

Berlyno Maxo Plancko instituto tyrėjai nustatė, kad didesnis pornografijos žiūrėjimas koreliuoja su mažesniu smegenų aktyvumu žiūrint paprastą pornografinį turinį. Tai paaiškina, kodėl žmonės yra linkę ieškoti vis ekstremalesnės ir keistesnės pornografijos.

„Pornhub“ analitiniai duomenys atskleidžia, kad įprastas seksas kelia vis mažesnį susidomėjimą pornografijos žiūrėtojams – jį pakeičia tokios temos kaip kraujomaiša ir prievarta.

Seksualinės prievartos paplitimas internete kelia ypač didelį nerimą, nes tokių atvejų gali padaugėti ir tikrovėje. Kai kurie mokslininkai šį ryšį priskiria veidrodiniams neuronams. Šios smegenų ląstelės taip pavadintos todėl, kad yra suaktyvinamos ne tik asmeniui atlikus veiksmą, bet ir stebint, kaip tokį patį veiksmą atlieka kas nors kitas.

Tos pačios smegenų sritys yra aktyvios tiek žiūrint pornografiją, tiek užsiiminėjant seksu.

Los Andžele esančio Kalifornijos universiteto psichiatrijos dėstytojas Marco Iacoboni spėja, jog šios sistemos turi potencialą skleisti smurtinį elgesį: „smegenyse esantis veidrodinis mechanizmas taip pat leidžia teigti, kad mums automatiškai daro įtaką suvokti dalykai, taigi, turime tikėtiną neurobiologinį mechanizmą smurtinio elgesio užkratui platinti“.

Nors ir yra hipotetinis, šis pasiūlytas ryšys tarp pornografijos, veidrodinių neuronų ir augančio seksualinio smurto – grėsmingas įspėjimas. Didelis pornografijos žiūrėjimas nebūtinai privers žmones nukrypti į šiurpias kraštutinybes, bet greičiausiai jų elgesys pasikeis kitais atžvilgiais.

Moralės raida

Pornografija siejama su prieškakčio žievės nykimu. Ši smegenų dalis yra atsakinga už tokias sritis kaip moralė, valios jėga ir impulsų valdymas. Norint geriau suprasti prieškakčio žievės įtaką žmogaus elgsenai, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog vaikystėje ji būna iki galo neišsivysčiusi. Štai kodėl vaikams sunku valdyti savo emocijas ir impulsus.

Prieškakčio žievės pažeidimai paauglystėje vadinami hipofrontališkumu. Dėl jų individas elgiasi impulsyviai ir priima prastus sprendimus. Skamba kiek paradoksiškai, kad suaugusiesiems skirtas turinys gali padaryti mūsų smegenis vaikiškesnes, tačiau dar didesnė ironija yra tas faktas, jog, nors pornografija žada patenkinti seksualinius poreikius, jos poveikis yra priešingas.

Komentarai (1)