Dabar kosmose orai prognozuojami vos 45 minučių į priekį: startavo naujas Saulės stebėjimų palydovas ir tikimasi, kad jis gerokai pagerins situaciją (Video) (2)
Saulės stebėjimams viso pasaulio kosmoso agentūros ir astronomai skiria daug dėmesio. Ne veltui – nuo pokyčių Saulėje priklauso kosminiai orai, kurie paveikia visų mūsų erdvėlaivių darbą ir gali pakenkti elektronikai net ir Žemės paviršiuje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet Saulės stebėjimai turi keletą reikšmingų trūkumų, kuriuos turėtų užpildyti šią savaitę į kosmosą išskrisianti naujausia misija – Europos kosmoso agentūros (ESA) Saulės zondas (Solar Orbiter).
Pagrindinis zondo tikslas yra labai platus – padėti susieti Saulėje vykstančius procesus su kosmoso orais. Šiuo metu geriausi modeliai leidžia prognozuoti kosmoso orus 45 minutes į priekį; tai geriau nei nieko, bet toli gražu nepakankama, kad galimiems sukrėtimams spėtų pasiruošti, pavyzdžiui, elektros skirstymo tinklų operatoriai.
Konkrečiau Saulės zondas tyrinės Saulės vėjyje pasitaikančius sunkesnių už helį elementų branduolius ir taip padės susieti Saulės vėjo savybes su jo paleidimo taškais Saulės paviršiuje.
Kartu misija papildys NASA Parker Solar Probe misijos renkamus duomenis – informaciją apie lengvųjų dalelių judėjimą Saulės vėjyje.
Dar vienas labai svarbus misijos aspektas – Saulės zondas bus pirmasis aparatas, skrisiantis orbita virš Saulės ašigalių.
Iki šiol visos Saulės tyrimų misijos stebėjo žvaigždę tik iš šono, taigi supratimą apie ašigalius turime gana miglotą.
Zondo kelionė iki Saulės užtruks daugiau nei dvejus metus: pirmojo artimo praskridimo virš ašigalio tikimasi 2022 metų kovo mėnesį.
