Pradėjo radikaliai naują teoriją, kuri turėtų vienu ypu išspręsti didžiausias Visatos mįsles (6)
Nusipelniusio fiziko 2011 metais pirmą kartą publikuotas veikiantis modelis ima įsibėgėti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors nemaža dalis mokslininkų Didžiojo sprogimo teorijai turi priekaištų, ji tebėra labiausiai pagrįstas visatos susidarymo paaiškinimas. Ši kontroversiška teorija teigia, kad viskas radosi iš didžiulio sprogimo, į visas puses iš singuliarumo išsviedusio daleles, kurios galiausiai suformavo visą dabar stebimą visatos materiją.
Dar neseniai manėme, kad pagal Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, visata plėtėsi nuo pat Didžiojo sprogimo, bet galiausiai šis plėtimasis turėtų sulėtėti dėl visatos objektų gravitacijos. Tačiau prieš porą dešimtmečių mokslininkai suvokė, kad visata nė nesirengia lėtėti, o plečiasi vis greitėdama.
Šio greitėjimo priežastis priskirta jėgai, kuri pavadinta „tamsiąją energija” ir sudarančiai ~70% visatos. Likusi dalis — kitas nežinomasis, pavadintas „tamsioji materija”, sudaro ~25% žinomos visatos. Tik bėda, kad abi šios jėgos iki šiol praktiškai nepažintos. Nepaisant dedamų astronomų pastangų, jos tebėra paslaptys.
Imperiškojo Londono koledžo fizikos teoretikė profesorė Claudia de Rham, bandydama paaiškinti šią anomaliją, pradėjo radikaliai naują teoriją. Ji stengiasi paderinti Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją ir iš esmės eliminuoja greitėjantį visatos plėtimąsi aiškinančią tamsiąją energiją.
„Būtų nuostabu, jei būtų įrodyta, kad tai tiesa, nors tai gali ir nenutikti, tačiau bet kokiu atveju turėsime daug geresnį fundamentalų supratimą apie gravitaciją, o tai yra taip gilu, tai yra vienas iš didžiausių klausimų.”~ Prof. Claudia de Rham
Šioje teorijoje siūlomas Einsteino Bendrosios reliatyvumo teorijos pakeitimas: joje vietoje hipotetinių, bemasių dalelių gravitonų, iškeliama idėja, kad gravitonai masę turi. Tai tos pačios dalelės, kurios perneša gravitacijai priešingą jėgą. Tai reiškia, kad gravitacijos efektas dideliais kosminiais atstumais būtų minimizuotas, taip paaiškinant visatos greitėjantį plėtimąsi be jokios tamsiosios energijos.
Tai nėra pirmasis jos bandymas sukurti „masyviosios gravitacijos“ modelį. 2011 metais ji su kolegomis šia tema publikavo revoliucinį veikalą. Kaip ir kituose šios srities ir susijusiuose tyrimuose ir studijose, kitus 5–6 metus vyko recenzuojama argumentų ir kontrargumentų kova, galiausiai praėjusią savaitę pažymėta Jaunųjų Mokslininkų Blavatniko premija ($100 000). Ji įteikta, praėjus dviems metams nuo Adams prizo laimėjimo — Kembridžo universiteto vieno iš seniausių ir prestižiškiausių apdovanojimų.
Nereikia ir sakyti, kad su pripažinimu svarbioje akademinėje aplinkoje, teorija pagaliau įgauna impulsą. Nors Prof. De Rham užtikrinta, kad matematinė teorijos pusė teisinga, jos nusiteikimas dėl teorijos pasitvirtinimo realiame pasaulyje yra atsargiai optimistinis. Ji tikisi, kad gravitacinių bangų astronomijos pažanga leis patikrinti teorines prognozes.
Jei ši teorija galiausiai pasitvirtins, ji galėtų suteikti svarbų proveržį šioje amžiaus senumo mįslėje ir padėti rasti atsakymus į svarbiausius klausimus.