Tikriausiai kiekvienas ne kartą ir ne du yra girdėjęs, jog sklandžiam mūsų organizmo darbui reikalingi vitaminai. Tai yra medžiagos, kurių organizmas pats pasigaminti negali arba gamina pernelyg mažais kiekiais ir be jų neįsivaizduojama gera fizinė sveikata ir emocinė būsena.

Žmonėms gyvybiškai svarbių vitaminų yra daugiau negu dešimt. Tirpūs vandenyje C ir B grupės (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12) vitaminai bei tirpūs riebaluose vitaminai A, D, E, K.

Vienas vitaminas yra išskirtinis ­­– vitaminas D, dar vadinamas saulės vitaminu. Vitaminas D pasižymi unikalia savybe – skirtingai nuo visų kitų vitaminų, jį geba sintezuoti pats žmogaus organizmas, tam reikalingi tik saulės spinduliai. Ultravioletinė šviesa veikia odoje esantį cholesterolį ir iš jo yra gaminamas vitaminas. Kitaip tariant, paveikus žmogaus odą ultravioletiniais spinduliais, susidaro aktyvių organinių medžiagų grupė, kuri kaip kofermentas (reakcijos aktyvintojo sudedamoji dalis) dalyvauja įvairiuose organizme vykstančiuose biocheminiuose procesuose.

Kuo daugiau šis vitaminas yra tyrinėjimas, tuo nustatoma vis didesnė jo svarba mūsų organizmui. Šiuo metu yra žinoma daugiau nei 200 vitamino D funkcijų. Vitaminas užtikrina darnų viso organizmo veikimą, reguliuoja fosforo ir kalcio įsiurbimą plonajame žarnyne ir pasisavinimą iš maisto, palaiko normalų kūno augimą, slopina vėžinių ląstelių augimą, svarbus kraujo krešėjimui, reguliuoja širdies darbą, palaiko kraujospūdį, dalyvauja kuriant organizmo atsaką į infekcijas. Vitamino stoka yra siejama su autoimuniniais susirgimais, alergijomis, taip pat bronchine astma bei kitomis ligomis.

Vitamino D trūkumas yra klastingas, nes neturi specifinių simptomų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokius požymius kaip: dažnai kankinantis nuovargis, depresija, nuotaikos svyravimai, dažnos infekcijos bei peršalimo ligos, lėtai gyjančios žaizdos, raumenų spazmai, mėšlungis, kartais gali kankinti nemiga bei išpilti naktinis prakaitas. Ypač pavojingas vitamino D trūkumas vaikams ­­– smarkiai padidėja rachito išsivystymo rizika, nuolatos pasikartoja dantų gedimai.

Apskaičiuota, jog vidutiniškai 90 proc. mūsų organizme esančio vitamino D pasigamina būnant saulėję, kita dalis yra gaunama su maistu. Vitamino D atsargomis pasižymi riebi žuvis (ypač lašiša), mažiau vitamino yra kiaušinio trynyje. Tačiau norint patenkinti vitamino D poreikį vien tik maistu, reikėtų suvartoti, pavyzdžiui, apie 35­­–40 kiaušinių per dieną.

Žinoma, jog vitaminas D gaminasi būnant saulėje, tačiau svarbu paminėti, kad vitamino gamybos efektyvumą lemia įvairūs veiksniai: metų laikas, debesuotumas, oro užterštumas mikrodalelėmis, apranga, kremas nuo saulės, saulės atstumas nuo žemės, odos pigmentacija (kuo oda tamsesnė, tuo vitamino sintezė silpnesnė), amžius (senėjanti oda pagamina mažesnį vitamino D kiekį). Kalbant apie Lietuvą, mūsų šalyje vitamino D „sezonas“ yra gana trumpas, saulės spindulių kritimo ant žemės kampas didžiąją laiko dalį yra aštrus ir pavojingas odai. Žmonės raginami riboti laiką, praleistą po kaitriąja saule, naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Šios priemonės skirtos apsisaugoti nuo piktybinių odos susirgimų, bet tuo pačiu metu slopinamas ir vitamino D sintezės procesas.

Manoma, jog pasaulyje beveik 80 proc. žmonių vitamino D kiekis yra nepakankamas. O Lietuvoje, pasak gydytojų, saulės vitamino trūksta devyniems iš dešimties šalies gyventojų.

Siekiama, kad daugiau lietuvių stebėtų savo vitamino D lygį ir palaikytų optimalią jo koncentraciją. Svarbu periodiškai atlikti vitamino D kiekio kraujyje nustatymo tyrimą ir esant poreikiui vartoti papildus. Praėjus mėnesiui, dviem nuo preparato vartojimo pradžios rekomenduojama pakartoti vitamino D tyrimą. Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus kartais tenka didinti arba mažinti dozę, kadangi vitamino perdozavimas skatina virškinimo problemas – apetito netekimą, pilvo skausmus, viduriavimą.

Vitamino D koncentracijos kraujyje kontrolė – raktas į sveiką gyvenimą.

Komentarai ()