Teoriją griaunantis atradimas - kas numalšino šią milžinišką galaktiką? ()
Kiekvienos galaktikos evoliuciją galima labai grubiai suskirstyti į du etapus: iš pradžių joje yra daug dujų, kurios leidžia sparčiai formuotis žvaigždėms, vėliau dujų nebelieka ir žvaigždėdara stipriai sulėtėja. Dažnai perėjimas iš vieno etapo į kitą įvyksta gana greitai – daug greičiau, nei įvyktų vien dėl dujų kiekio mažėjimo, joms virstant žvaigždėmis. Taigi galaktikose veikia tam tikri žvaigždėdarą malšinantys procesai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skaitmeniniai modeliai rodo, kad tie procesai yra įvairus grįžtamasis ryšys: žvaigždžių bei aktyvių branduolių sukeliamas dujų išstūmimas iš galaktikos. Visgi ir šiems procesams paveikti galaktiką reikia laiko, tad jaunoje Visatoje numalšintų galaktikų beveik nebuvo. Ar bent jau taip prognozuojama; visgi realybė neretai pasirodo įdomesnė.
Neseniai paskelbta apie numalšintą masyvią galaktiką, kurios šviesa iki mūsų keliauja beveik 12 milijardų metų. Tai reiškia, kad ji savo žvaigždes suformavo per mažiau nei du milijardus metų. Bendra žvaigždžių masė šioje galaktikoje net penkis kartus viršija šiandieninę Paukščių Tako žvaigždžių masę. Jų spektro analizė parodė, kad galaktika greičiausiai suformavo didžiąją dalį žvaigždžių vos per pusę milijardo metų 0,7-1,2 milijardo metų po Didžiojo sprogimo.
Neseniai aptikta keletas galaktikų, kurių šviesa mus pasiekia iš tokių laikų ir kurios žvaigždes formuoja maždaug tūkstančio Saulės masių per metus sparta, taigi naujai aptiktoji galaktika turbūt išsivystė iš tokių ekstremaliųjų.
Skaitmeniniai modeliai, kuriais tyrinėjama Visatos struktūrų evoliucija, kartais sugeba sukurti tokias masyvias galaktikas panašiu laikotarpiu, bet neprognozuoja, kad jose jau būtų sustojusi tolesnė žvaigždėdara. Taigi modeliuose trūksta kažkokio labai greito žvaigždėdaros malšinimo proceso.
Tyrimo rezultatai arXiv.
